Abu nesėkmingi balsavimai JT Saugumo Taryboje įvyko tą pačią dieną, kai viena jauna palestinietė buvo Izraelio karių nušauta Gazos Ruože netoli pasienio tvoros. Po šio incidento nuo kovo pabaigos Izraelio nukautų Gazos Ruožo gyventojų skaičius išaugo iki 123.

JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley (Niki Heili) pareiškė, jog „dabar visiškai aišku, kad JT beviltiškai šališkos Izraelio atžvilgiu“, ir tvirtino, kad Saugumo Tarybos narės „nori kaltinti Izraelį, bet nelinkusios kaltinti „Hamas“.

Balsavimų baigtis dar labiau pagilino JT aukščiausiosios institucijos vidaus nesutarimus, kaip reaguoti į Gazos Ruože paaštrėjusį smurtą. Keliomis dienomis anksčiau JT ypatingasis koordinatorius Artimiesiems Rytams Nikolajus Mladenovas perspėjo, kad palestiniečių anklavas yra atsidūręs „ant karo slenksčio“.

Dešimt šalių, tarp jų Kinija, Prancūzija ir Rusija, balsavo už rezoliucijos projektą, pateiktą Kuveito arabų valstybių vardu. Keturios narės – Didžioji Britanija, Etiopija, Nyderlandai ir Lenkija – balsuojant susilaikė.

Kuveito pateiktame dokumente buvo raginama imtis priemonių, turinčių garantuoti civilių palestiniečių, gyvenančių Gazos Ruože ir Izraelio okupuotame Vakarų Krante, „saugumą ir apsaugą“. Jame taip pat raginta parengti JT ataskaitą, kuria remiantis būtų galima pasiūlyti „tarptautinį apsaugos mechanizmą“.

N. Haley pareiškė Tarybai, kad šiuo dokumentu „smarkiai netiksliai apibūdinami pastarieji įvykiai Gazoje“, nes jame už smurtą smerkiamas Izraelis.

Atmesta JAV iniciatyva

Per antrą balsavimą Jungtinėms Valstijoms nepavyko užsitikrinti paramos savo pačių iniciatyvai, raginančiai palestiniečių kovotojus nutraukti protestus Gazos Ruože.

Vienuolika šalių susilaikė, o Rusija ir dar dvi valstybės balsavo prieš.

Kad 15 narių turinti Saugumo Taryba, priimtų rezoliuciją, ją turi palaikyti devynios šalys ir nevetuoti nė viena iš penkių nuolatinių narių – Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Rusija arba JAV.

„Ši sesija Tarybai buvo dar viena prarasta galimybė“, – pareiškė Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as (Fransua Delatras). Jis pasmerkė „vis labiau kurtinančią (JT) tylą“ dėl Izraelio ir Palestinos krizės.

Kuveito atstovas Mansouras al Otaibi (Mansuras al Otaibis) savo ruožtu teigė, kad JAV veto „padidins palestiniečių nevilties jausmą“.

Antradienį Gazos Ruože įvyko rimčiausias nuo 2014-ųjų karo smurto protrūkis: iš anklavo raketomis ir minosvaidžių sviediniais buvo apšaudyta Izraelio teritorija, o izraeliečių kariuomenė atsakė į atakas smūgiais 65 „Hamas“ pozicijoms.

Izraelis tris kartus kariavo Gazos Ruože su šiuo islamistų judėjimu, kurį Vašingtonas laiko teroristine organizacija.

Tai buvo antras kartas, kai N. Haley pasitelkė JAV veto teisę ir atmetė JT siūlymus dėl Izraelio ir Palestinos konflikto.

Gruodį N. Haley vetavo rezoliucijos projektą, turėjusį užblokuoti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas perkelti Amerikos ambasadą į Jeruzalę, nors visos kitos 14 Saugumo Tarybos narių iniciatyvai pritarė.