Savaitę truksiantis vizitas, kurio metu bus siekiama sukoordinuoti regioninius diplomatinius veiksmus kovai su politine krize Karakase, prasidės Kolumbijoje. Ši JAV sąjungininkė iš Vašingtono kasmet gauna šimtus milijonų JAV dolerių ir nelabai mėgsta kairiųjų pažiūrų Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Maduro).

Vėliau M. Pence'as vyks į Argentiną, Čilę ir Panamą. Kelionės metu vyraus Venesuelos tema ir bus kalbama, kaip Jungtinių Valstijų „partneriai ir draugai“ mato šios šalies ateitį, kai kiti yra įstrigę „praeityje“, sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.

„Mes žodžiais ir veiksmais esame griežtai pademonstravę savo požiūrį į Maduro režimą, ir labai svarbu paraginti kitus regione. Ir šios keturios šalys yra tai padariusios, tačiau mes norime ir toliau daryti spaudimą Maduro režimui, – sakė savo tapatybės nenorėjęs atskleisti pareigūnas. – Mes kalbėsime apie ekonomines galimybes, diplomatines galimybes – kiekvieną įrankį, kurį turime. Maduro spaudimą daro ne tik Jungtinės Valstijos, jis jo sulaukia iš visų pusių šiame regione.“

Tačiau po penktadieninio D. Trumpo perspėjimo, kad svarstomos visus priemonės dėl Venesuelos, „įskaitant ir galimą karinį variantą, jeigu to prireiks“, Pietų Amerikos šalys, netgi kritikavusios Karakasą dėl „demokratijos taisyklių pažeidimo“, vieningai pasisakė prieš Amerikos jėgos panaudojimą.

Brazilija, Čilė, Kolumbija, Meksika ir Peru pasisakė prieš tokias priemones.

Smurto ir kitokios panašios galimybės panaudoti jėgą atsisakymas yra itin svarbus užtikrinant demokratinio sambūvio pagrindą tiek vietiniu kontekstu, tiek ir tarptautiniuose santykiuose.

Kartūs prisiminimai

Daugelis Pietų Amerikos šalių dar prisimena ankstesnes amerikiečių karines intervencijas regione, įskaitant 1989 metų invaziją į Panamą, siekiant nuversti ir sučiupti šalies vadovą Manuelį Noriegą (Manuelį Norjegą), taip pat Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vaidmenį kruviname sukilime ir kovos su partizanais kampanijose.

Jungtinės Valstijos neseniai ėmėsi retos priemonės: įvedė sankcijas N. Maduro ir dviem dešimtims valstybės pareigūnų.

Šios priemonės buvo atsakas į naujos Konstitucinės asamblėjos įsteigimą, N. Maduro ir jos šalininkams siekiant apeiti parlamentą, kurį kontroliuoja opozicija. Naujoji institucija yra pasiryžusi kovoti su opozicija.

D. Trumpui grasinant galima karine intervencija, N. Maduro režimas dar intensyviau ėmė skelbti, kad Jungtinės Valstijos kartu su šalies opozicija ruošiasi nuversti prezidentą ir užgrobti Venesuelai priklausančius didžiausius pasaulyje naftos telkinius.

Venesuelos valdžia teigia, kad grėsmė kyla ne tik šiai šaliai, bet visai Pietų Amerikai.

„Neatsakingais D. Trumpo pareiškimais siekiama įtraukti Pietų Ameriką ir Karibus į konfliktą, visam laikui pakeisiantį stabilumą, taiką ir saugumą mūsų regione“, – šeštadienį sakė Venesuelos užsienio reikalų ministras Jorge Arreaza (Chorchė Areasa).

Gynybos ministras generolas Vladimiras Padrino (Vladimiras Padrinas) D. Trumpo kalbas pavadino „beprotybe“.

Jėgos panaudojimas atmetamas

Kairuoliškos Venesuelos sąjungininkės – Bolivija, Kuba, Ekvadoras ir Nikaragva – palaiko Venesuelą, konfrontuojančią su „imperialistiniu“ priešu. Kitos Pietų Amerikos šalys, nepritariančios Venesuelos politikai, taip pat pasmerkė amerikiečių karinės intervencijos į šią šalį galimybę.

„Smurto ir kitokios panašios galimybės panaudoti jėgą atsisakymas yra itin svarbus užtikrinant demokratinio sambūvio pagrindą tiek vietiniu kontekstu, tiek ir tarptautiniuose santykiuose“, – išplatintame pareiškime teigė Brazilijos užsienio reikalų ministerija.

„Krizė Venesueloje negali būti išspręsta kariniais veiksmais, viduje ar iš išorės“, – tviteryje parašė Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Videgaray (Luisas Videgarajus).