Pagal Vokietijos ir Ruandos – šalių, kuriose 20 amžiuje irgi vyko genocidai – parengtą rezoliuciją liepos 11-oji būtų paskelbta Tarptautine Srebrenicos genocido aukų atminimo diena.

Serbijos vyriausybė teigia, kad bandoma apkaltinti serbus apskritai, o prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad atvykęs į Jungtines Tautas „iš visų jėgų ir širdies“ kovos prieš šią iniciatyvą.

Serbijos užsienio reikalų ministras Marko Djuričius pažadėjo „apsaugoti mūsų šalį ir mūsų žmones nuo ilgalaikės stigmos“.

Likus kelioms valandoms iki balsavimo, visoje Serbijoje kaip protestas skambėjo bažnyčių varpai, o Serbijos stačiatikių bažnyčia pareiškė, kad tikisi, jog šis žingsnis suvienys serbus „maldoms, ramybei, tarpusavio solidarumui ir tvirtumui daryti gera, nepaisant neteisingų kaltinimų, su kuriais ji susiduria Jungtinėse Tautose“.

Bosnijos serbų pajėgos užėmė Srebrenicą – tuo metu JT saugomą anklavą – 1995 metų liepos 11 dieną, likus keliems mėnesiams iki kruvino Bosnijos pilietinio karo, per kurį žuvo apie 100 000 žmonių, pabaigos.

Po to Bosnijos serbų pajėgos nužudė apie 8 000 musulmonų vyrų ir paauglių, o Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (ICTY) ir Tarptautinis Teisingumo Teismas šį nusikaltimą pavadino genocidu.

Šis nusikaltimas laikomas žiauriausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Rezoliucijos projekte ne tik nustatoma atmintina diena, bet ir smerkiamas „bet koks genocido neigimas“, o JT šalys narės raginamos „išsaugoti pripažintus faktus“.

Vokietijos ir Ruandos laiške kitoms JT narėms balsavimas buvo apibūdintas kaip „lemiama galimybė susivienyti pagerbiant aukas ir pripažįstant svarbų tarptautinių teismų vaidmenį“.