Iš pradžių Izraelis daugiausia dėmesio skyrė teritorijos šiaurinei daliai, tačiau dabar kariuomenė taip pat iš oro mėto lapelius ir pietinėje teritorijos dalyje, ragindama civilius gyventojus bėgti, kur saugiau.

„Vadinamosios saugios zonos [...] nėra mokslinės, nėra racionalios, jos nėra įmanomos ir galvoju, kad valdžios institucijos tai žino“, – sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF atstovas Jamesas Elderis (Džeimsas Elderis).

Jis su reporteriais Ženevoje kalbėjosi vaizdo ryšiu iš Kairo.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Izraelio kariai kovojo su „Hamas“ grupuote pietinėje Gazos Ruožo dalyje, išplėtę puolimą giliau į apgultą teritoriją.

Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai, pro Gazos Ruožo sieną prasiveržę į Izraelio pietus, nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė įkaitais apie 240 izraeliečių bei užsieniečių.

Atsakydamas į spalio 7-osios išpuolius Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“.

Be vandens, sanitarinių sąlygų ir pastogės vadinamosios saugios zonos gali tapti ligų zonomis.

„Hamas“ valdoma Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo spalio 7-osios per Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože žuvo 15,9 tūkst. žmonių, apie 70 proc. iš jų – moterys ir vaikai.

Izraelio kariams veržiantis gilyn į Gazos Ruožą, tarptautinės pagalbos organizacijos perspėjo, kad tankiai apgyvendintoje teritorijoje nebėra vietų, į kurias galėtų bėgti civiliai gyventojai.

J. Elderis primygtinai tvirtino, kad Izraelio paskelbtos saugios zonos „negali būti nei saugios, nei humanitarinės, jei jos paskelbtos vienašališkai“.

Pasak jo, apsimetinėti, kad žmonės gali pabėgti į saugią vietą, gali tik beširdžiai.

Jis pabrėžė, kad tinkamoje saugioje zonoje „galima užtikrinti maisto, vandens, vaistų ir pastogės sąlygas“.

Pastarąją savaitę Gazos Ruože praleidęs J. Elderis pabrėžė, kad saugiomis zonomis paskelbtose teritorijose nė viena iš šių sąlygų nėra patenkinama.

„Jų visiškai, visiškai nėra. Tai sakome nė kiek neperdėdami. Tai mažyčiai nederlingos žemės lopinėliai arba gatvių kampai, šaligatviai“, – sakė jis.

„Nėra vandens, patogumų, pastogės nuo šalčio ir lietaus, sanitarinių sąlygų“, – pridūrė jis.

J. Elderis pabrėžė, kad perpildytose prieglaudose, į kurias suplūdo dauguma perkeltų Gazos Ruožo gyventojų, 400 žmonių tenka maždaug vienas tualetas.

„Dabar išveskite tuos žmones ir perkelkite juos į [...] vadinamąsias saugias vietas. Tai dešimtys tūkstančių žmonių, neturinčių nė vieno tualeto – nė vieno, – neturinčių nė švaraus vandens, nieko, ką būtų galima gerti“, – sakė jis.

„Be vandens, sanitarinių sąlygų ir pastogės vadinamosios saugios zonos gali tapti ligų zonomis“, – pridūrė jis.