Ši itin išsami žmogaus teisių ataskaita, kuri buvo paskelbta praėjus lygiai metams po to, kai per Rusijos aviacijos smūgį Mariupolio teatrui žuvo šimtai ten buvusių žmonių, tapo itin retu JT Saugumo Tarybos narės pasmerkimu.

Ataskaitoje tarp galimų nusikaltimų žmoniškumui minimi pakartotiniai išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą prasidėjus rudeniui, kai šalčiausiais mėnesiais šimtai tūkstančių žmonių liko be šilumos ir elektros. Be to, joje minimi keliuose Maskvos okupuotuose regionuose sistemingai ir masiškai naudojami kankinimai.

Tyrimų komisija (TK) yra viena iš stipriausių JT Žmogaus teisių tarybos naudojamų priemonių, leidžiančių nuodugniai išnagrinėti piktnaudžiavimus ir pažeidimus visame pasaulyje. Ketvirtadienį ataskaitą paskelbusi komisija buvo suformuota per skubius debatus netrukus po Rusijos invazijos praėjusiais metais.

Komisijos trys nariai yra nepriklausomi žmogaus teisių ekspertai, o jos personalą remia ir finansuoja JT Žmogaus teisių biuras ir taryba.

Ataskaitoje autoriai nurodė „nedidelį skaičių“ Ukrainos pajėgų padarytų pažeidimų, įskaitant vieną, dėl kurio, jų teigimu, Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį tyrimą, tačiau daugiausia dėmesio skyrė kaltinimams Maskvai.

Tačiau Rusija nesureagavo į tyrėjų prašymus pateikti visą reikiamą informaciją.

Vis dėlto JT tyrimas nepadarė išvados, kad Ukrainoje vyko genocidas, ketvirtadienį pareiškė komisijos pirmininkas.

„Nenustatėme, kad Ukrainoje vyko genocidas“, – spaudos konferencijoje Ženevoje sakė tyrimų komisijos vadovas Erikas Mose (Erikas Miosė).

Tačiau jis pridūrė: „Pastebėjome, jog yra tam tikrų aspektų, dėl kurių gali kilti klausimų, susijusių su šiuo nusikaltimu,.. tačiau kol kas nepateikėme jokios išvados.“

Tyrėjai taip pat teigė, kad Rusijos vykdomas priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas ir deportavimas į jos kontroliuojamas teritorijas yra karo nusikaltimas.

Tyrimo metu dauguma išsiaiškintų piktnaudžiavimo atvejų buvo jau gerai žinomi, bet išvadose yra nurodytas tarptautinės bendruomenės įvertinimas: ekspertai vykdo įgaliojimus, kuriuos praėjusiais metais suteikė Žmogaus teisių taryba, vienijanti visų 47 JT šalių narių vyriausybes.

Be to, ataskaita gali prisidėti prie pastangų, kuriomis siekiama didinti atsakomybę už karo metu įvykdytus nusikaltimus – tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT), tiek ir kai kuriose atskirose šalyse, kurios ėmėsi taikyti „universaliąją jurisdikciją“ ir persekioti už žiaurius nusikaltimus, kad ir kur jie būtų įvykdyti.