Dvi savaites truksianti COP31 konferencija Turkijoje prasidėjo anksčiau šią savaitę. Vyriausybės joje raginamos imtis veiksmų kovai su klimato kaita po metų, per kuriuos Europą alino karščio bangos ir miškų gaisrai, o Nepalą siaubė pražūtingi potvyniai.
„Žiauri tiesa yra ta, kad klimato krizė mus lenkia“, – dešimtims pasaulio lyderių, susirinkusių didžiuliame parodų centre Viduržemio jūros pakrantės mieste Antalijoje, sakė A. Guterresas.
Vis dėlto didelių proveržių COP31 derybose, kurios tęsis iki lapkričio 20 d., nesitikima, nes valstybės susiduria su naftos kainų šoku, o geopolitinę įtampą didina JAV karas su Iranu ir Rusijos karas Ukrainoje.
2023 m. pirmą kartą susitarusios pradėti atsisakyti iškastinio kuro, kuris yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys, valstybėms kasmetinėse COP konferencijose sunkiai sekasi siekti šio tikslo.
„Iškastinio kuro interesų grupės ir toliau kraunasi didžiulius turtus, kartu žudydamos mūsų planetą“, – sakė A. Guterresas, paragindamas vyriausybes apmokestinti naftos bendrovių netikėtai gautą didelį pelną.
„Iškastinis kuras turi sulaukti dinozaurų likimo, tačiau savaime tai neįvyks. Dinozaurai neturėjo lobistų, o iškastinis kuras jų turi“, – sakė jis.
„Jų strategija paprasta: iškraipyti mokslinius faktus, vilkinti politikos sprendimus, atidėlioti veiksmus, išsisukinėti nuo atsakomybės. Atėjo laikas atsikratyti šio įpročio ir nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė jis, sulaukdamas aplodismentų.
Nuo 2017 m., kai pradėjo eiti pareigas, kovą su klimato kaita vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų laikantis A. Guterresas šioje COP konferencijoje dalyvauja paskutinį kartą, nes gruodį baigsis jo kadencija.
Tarp lyderių, kurie turėtų kalbėti trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančioje aukšto lygio susitikimo dalyje, yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.
Tačiau kai kurių svarbių lyderių konferencijoje nebus. Iš Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų kalbėti numatyta tik Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Andy Burnhamui.
Nors Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atvyks į Antaliją, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni konferencijoje nedalyvaus.
Naujausiame dalyvių sąraše taip pat nėra Kanados ministro pirmininko Marko Carney ir Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi.
Menki lūkesčiai
„Gaila, kad kai kurie didesnių Europos valstybių lyderiai neatvyksta. Mums reikia, kad Europa šioje COP konferencijoje dalyvautų aktyviai“, – AFP sakė klimato diplomatijos ekspertė iš analitinio centro E3G Cosima Cassel.
Už klimato politiką atsakingas EK narys Wopke Hoekstra sakė, kad lyderių neatvykimas „nėra visiškai neįprastas“ reiškinys, nes jie gali turėti „praktinių“ priežasčių nedalyvauti konferencijoje.
Tačiau jis taip pat žurnalistams Briuselyje sakė, kad „lūkesčiai dėl šios klimato konferencijos nėra itin dideli“.
COP31 rengiančios Turkijos iniciatyva siekiama paspartinti transporto, pastatų ir pramonės elektrifikaciją. Keliamas tikslas iki 2035 m. elektros dalį pasauliniame energijos suvartojime padidinti iki 35 proc.
ES pabrėžia, kad elektrifikacija turi būti „švari“, todėl gali kilti diskusijų dėl naftos, dujų ir anglių vaidmens Turkijos siūlomame plane.
Irano prezidentas M. Pezeshkianas sakė ketinantis pasinaudoti konferencija ir išdėstyti Teherano poziciją dėl aplinkos niokojimo per karą.
„Šioje konferencijoje kalbėsime apie Jungtinių Valstijų ir Izraelio veiksmus niokojant aplinką“, – prieš išvykdamas į Turkiją sakė jis, pranešė Irano valstybinė televizija.
Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad E. Macronas nedalyvaus konferencijoje, nes lapkričio 11-ąją minima Pirmojo pasaulinio karo paliaubų diena, o ketvirtadienį prezidentas dalyvaus ES viršūnių susitikime Airijoje.
„Mes turime Lulą“
Nenuostabu, kad konferencijoje nedalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, išvedęs Jungtines Valstijas iš Paryžiaus susitarimo ir po perrinkimo 2024 m. į klimato derybas nesiuntęs savo atstovų.
Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kuris retai dalyvauja COP konferencijose, atstovaus viceprezidentas Han Zhengas.
JAV ir Kinija yra didžiausios pasaulio ekonomikos ir daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios valstybės, todėl jų dalyvavimas klimato derybose yra itin svarbus.
„Tačiau mes turime Lulą“, – sakė C. Cassel.
Klimato kaitos aktyvistai lengviau atsikvėpė, kai praėjusį mėnesį vykusiuose Brazilijos prezidento rinkimuose Lula, pasisakantis už miškų naikinimo masto mažinimą, įveikė dešiniųjų varžovą Flavio Bolsonaro.
Naujausi komentarai