- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) trečiadienį paskyrė tris ekspertus, padėsiančius jai nagrinėti įtariamus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, padarytus po pernai įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų.
M. Bachelet paskyrė rusų žmogaus teisių gynėją Kariną Moskalenko, eisiančią pirmininko pareigas, taip pat žmogaus teisių gynėją iš Kanados Susan Bazilli (Sjuzan Bazili) ir teisės profesorių serbą Marko Milanovičių.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis savo šaliai nuo 1994 metų, per praėjusių metų rugpjūtį vykusius rinkimus užsitikrino šeštąją kadenciją, tačiau opozicija ir Vakarų demokratijos tą balsavimą laiko suklastotu.
Po balsavimo įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenkos valdymą, o baltarusių teisėsauga ėmėsi represijų. Tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o daugiau nei 400 asmenų buvo skirtos griežtos įkalinimo bausmės.
Dauguma autoritarinio lyderio oponentų nuo to laiko pasitraukė į užsienį ar buvo pasiųsti už grotų.
„Praėjusiais metais ilgalaikis ir nuolatinis sisteminių pažeidimų modelis Baltarusijoje staigiai paūmėjo, susmarkėjo prezidento rinkimų kontekste ir už jų ribų, o pagrindinės laisvės reguliariai atimamos“, – pareiškime nurodė M. Bachelet.
„Faktų nustatymo misijos darbas suvaidins svarbų vaidmenį užtikrinant atskaitomybę už pažeidimus, pakursčiusius krizę“, – pabrėžė buvusi Čilės prezidentė.
Kovą JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė su rinkimais susijusių teisių pažeidimus Baltarusijoje, taip pat paragino M. Bachelet rinkti įrodymus, siekiant galiausiai patraukti atsakomybėn kaltininkus.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė M. Bachelet rugsėjį turi perskaityti Taryboje pranešimą, o 2022 metų kovą – pateikti išsamią rašytinę ataskaitą.
Jos faktų nustatymo misija bus atsakinga už išsamų tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, padarytų Baltarusijoje nuo 2020 metų gegužės 1 dienos, taip pat dėl galimo tokių pažeidimų lyčių aspekto.
K. Moskalenko yra žmogaus teisių srityje besispecializuojanti teisininkė, nuo 2017 metų dirbanti Strasbūre įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Centre de la protection internationale“ direktore.
M. Milanovičius yra Notingamo universiteto tarptautinės viešosios teisės profesorius ir Belgrado žmogaus teisių centro bendradarbis.
Tarptautinio moterų teisių projekto (IWRP) direktorė S. Bazilli yra teisininkė, turinti 30 metų darbo patirties žmogaus teisių ir moterų teisių srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu2
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...
-
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme. ...
-
Lenkų generalinis prokuroras: PiS valdžia prieš šimtus žmonių naudojo šnipinėjimo programą
Lenkijos generalinis prokuroras trečiadienį parlamentui pranešė, kad valdant ankstesnei partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei prieš šimtus žmonių, įskaitant išrinktus pareigūnus, buvo naudojama galing...