Jūrų keltai jau dirba „Brexit“ ritmu

Paprašė papildomų reisų

Danijos DFDS kompanijos jūrų informacijos biuro atstovas Gertas Jakobsenas pranešė, kad keltų laivybos linijose Felikstovas - Roterdamas, Imingemas - Roterdamas ir Imingemas - Cuchavenas nuo kovo 29 d. pridėta papildomų reisų.

Iš viso tokios priemonės imtos taikyti dešimtyje linijų. Jos apėmė 20 ES ir Jungtinės karalystės uostų.

Kokio mąsto krovinių apyvarta yra tarp ES ir Jungtinės karalystės galima spręsti bent pagal tai, kad iš Olandijos uostų į šią šalį kasmet išgabenama apie 40 mln. tonų krovinių. 

Jau prieš kelis mėnesius Didžiosios Britanijos Vyriausybė pasirašė sutartis su keliomis laivybos kompanijomis, kad jos nuo kovo 29-osios pusę metų suintensyvintų laivybą tarp Anglijos ir ES. Tam Jungtinės Karalystės Vyriausybė papildomai skyrė 107 mln. svarų sterlingų.

Didžiausia dalis tų pinigų (apie 47 mln. eurų) atiteko pelningiausias linijas tarp ES ir Jungtinės karalystės aptarnaujančiai Danijos DFDS kompanijai.

Būta net ir nesusipratimų. Didžiosios Britanijos Vyriausybė buvo sudariusi sutartį su „Seaborne Freight“ kompanija, kuri planavo gabenti prekes iš Belgijos Ostendės į Anglijos Ramsgeito uostą. Tačiau paaiškėjo, kad „Seaborne Freight“ neturi nei vieno laivo.

Buvo kaupiami kroviniai

Laivybos suintensyvinimas susijęs su tuo, kad būtų sumažinta prekių gabenimo į Jungtinę karalystę sutrikimai kietojo „Brexit“ atveju.

Nors jau plaukioja papildomi keltai, kokių nors apyvartos sutrikimų ES ir Jungtinės Karalystės keltų linijose nebuvo fiksuota. Taip yra todėl, kad „Brexit“ kol kas realiai neveikia.

Tačiau kietasis „Brexit“ gali įsigalioti jau nuo šio savaitgalio. Į Didžiąją Britaniją įvežamos prekės turėtų būti deklaruojamos, jas turėtų tikrinti muitininkai. Tokia procedūra sulėtintų prekių apyvartą tarp ES ir Jungtinės Karalystės.

Uostai tam iš dalies rengėsi. ES šalių uostų terminaluose buvo sukaupti gerokai didesni nei įprastai krovinių kiekiai. Vien Roterdamo uoste papildomai sukaupta apie 700 sunkvežimių. Tam buvo numatytos penkios papildomos sukaupimo vietos.

Įsirengė skaitmenines sistemas

Vienas iš svarbių prekių mainų tarp ES ir Jungtinės Karalystės uostų yra Belgijos Zeebriugės uostas. Pranešama, kad jis papildomai įsirengė du krovinius leidžiančius skanuoti įrenginius su automatinėmis sistemomis. Jos leidžia užsakyti išankstinius pranešimus apie krovinius, pateikti muitinės deklaracijas. Sistema skirta įvairiems linijiniais laivais gabenamiems kroviniams.

Kita skaitmeninė sistema orientuota į keltais gabenamų krovinių forminimą. 

Tarp Zebriugės ir Jungtinės Karalystės regionų kiekvieną savaitę yra apie 70 reguliarių laivybos paslaugų linijų

Panašias sistemas kaip Zeebriugėje, matyt, įsirengė ir kiti uostai. Niekas nepraneša, kiek kainavo tokios papildomos sistemos. Bet kuriuo atveju per kainų kalkuliaciją už jas sumokės, pirmiausiai, Jungtinės karalystės vartotojai.

Išregistruoja laivus

Dėl „Brexit“ tam tikrų pokyčių įvyko ir Jungtinės Karalystės laivyboje.

Danijos laivybos milžinė „Maersk“ iš Jungtinės Karalystės laivų registro išregistravo visus ten buvusius savo laivus. Juos valdė Londone veikusi „Zodiac Maritime“.

Didžiosios Britanijos jūrininkų profesinė sąjunga „Nautilus International“ pranešė, kad „Maersk“ nebesamdys ir jūrininkų britų. „Maersk“ nutraukė ir kadetų mokymo veiklą Didžiojoje Britanijoje.

Nurodyta, kad su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojęs „Maersk Line“ konteinerinis laivas „Maersk Kimi“ perregistruotas į Olandijos laivų registrą. 

Buvo ir keletas kitų laivybos kompanijų, kurios svarstė, kad dėl „Brexit“ savo laivus perves į kitų šalių registrus. „P&O Ferries“ šešis savo keltus, kurie plaukiojo tarp Kalė ir Doverio, iš Jungtinės Karalystės pervedė į Kipro registrą. Aiškinta tuo, kad po „Brexit“ plaukioti su ES šalies vėliava bus palankiau.