Pereiti į pagrindinį turinį

Kada kandidatas į prezidentus yra per senas?

2016-09-29 14:24

JAV prezidento rinkimų finišo tiesiojoje – du kandidatai, kurių amžius įplieskė diskusijas dėl to, kada pretendentai yra per seni užimti aukščiausią valdžios poziciją.

Scanpix nuotr.

Amžius – tik skaičius

„Amžius yra svarbus, bet tai nėra pats teisingiausias rodiklis, kalbant apie politikus. Jaunas žmogus taip pat gali sirgti, o vyresnis asmuo gali būti aštraus proto, mokėti valdyti situaciją. Kandidato amžius simbolizuoja rinkėjų norą išgirsti jaunesnį ir gaivesnį ar išmintingesnį ir vyresnį lyderį. Amžius turi reikšmę tiek sąmonės, tiek pasąmonės lygmeniu.

Barakas Obama atspindėjo ko nors naujo troškimą. Rinkėjai galvoja, jeigu esi jaunas, neįstrigsi senose problemose, debatuose ar kovose, išjudinsi sistemą. Tiesa, toks požiūris ne visada pasiteisina“, – teigia Prinstono universiteto istorijos profesorius Julianas Zelizeras.

Kol demokratas Bernie Sandersas dalyvavo rinkiminėje kovoje, jis patraukė rinkėjus savo energingu balsu. Sulaukęs 74-erių politikas buvo vyriausias kandidatas į JAV prezidento postą. Tačiau amžius nėra labai svarbu, kai kandidatas pasisako už rinkėjams patinkančius principus. Pavyzdžiui, B. Sandersas turėjo stiprų studentų palaikymą, nes susitelkė į tas problemas, kurios rūpi jaunimui.

Baltuosiuose rūmuose senstama lėčiau

Remiantis prezidentų medicininiais įrašais, JAV mokslininkai kelia hipotezę, kad eidami pareigas jie sensta dvigubai greičiau. Kiti gi tyrėjai teigia, jog valstybių vadovai, susidurdami su dideliu stresu, kur kas labiau stengiasi valdyti įtemptas situacijas, priešingai nei užimantieji žemesnio statuso poziciją.

Jie gyvena pasiturimai net tuomet, kai stipriai rizikuoja, be to, turi patarėjų, kurie padeda sunkiais laikotarpiais. Prieš penkerius metus atlikto tyrimo išvados atskleidžia, kad prezidentai tik atrodo senstantys greičiau nei dauguma populiacijos. Nebuvo rasta jokių įrodymų, kad JAV prezidentai miršta anksčiau nei kiti amerikiečiai. Priešingai, 23 iš 34 prezidentų, kurie mirė natūralia mirtimi, gyveno ilgiau nei vidutiniškai to paties amžiaus vyrai jų valdymo laikotarpiu.

Prezidentai gyvena ilgiau, nes vidutinis jų inauguracijos amžius yra 55,1 metai – tai reiškia, kad jie jau išgyveno pavojingiausius gyvenimo metus. Didžioji dauguma valdžiusiųjų šalį turėjo aukštąjį išsilavinimą, buvo pasiturintys ir galėjo gauti geriausią medicininę priežiūrą.

Išsilavinimas, ekonominis ir socialinis statusas dažnai lemia ilgą gyvenimo trukmę. Bet kodėl prezidentai taip staigiai pražilsta, o jų veidus išvagoja raukšlės? Akivaizdu – daugelis šalį ima valdyti penkiasdešimties, o tai laikas, kai vyrų senėjimo žymės ima ryškėti. Stresas iš tiesų pagreitina plaukų žilimą, tačiau dar niekas nuo žilumo ir raukšlių nemirė.

Serga ir prezidentai

Vietoje kandidato amžiaus sureikšminimo ekspertai siūlo rinkėjams kelti klausimą, ar kandidatas protiškai ir fiziškai yra tinkamas šiam darbui. „Visuomenė nori būti užtikrinta, kad kandidatas galės atlikti savo pareigas. Iki šiol prezidentai stengdavosi slėpti savo ligas. Nuo šiol jie privalo atvirai kalbėti apie savo sveikatą“, – sakė istorikas Douglas Brinkley.

Medicininių įrašų paviešinimas būtų pakeitę ne vieno prezidento istoriją: Abraomas Linkolnas sirgo depresija, Woodrow Wilson patyrė keletą insultų, o Franklinas Ruzveltas sirgo poliomielitu. Netgi jaunojo Džono F. Kenedžio ligos istorija atskleidė, kad jis sirgo Adisono liga, degeneracine kaulų liga, ir vartojo daugybę medikamentų – nuo antibiotikų, antihistamininių vaistų iki antipsichotinių preparatų.

Diskusija apie prezidentų sveikatą įsiplieskė prieš kelerius metus, kai Ronaldo Reigano sūnus Ronas išleido tėvui skirtus memuarus. Jis rašė, kad jau 1984 metais sunerimo dėl tėvo sveikatos – R. Reiganas prezidentavimą pradėjo tik po trejų metų. Per debatus R. Reiganas nesugraibė savo užrašų ir vis pamiršdavo, ką norėdavo pasakyti. Buvusiam prezidentui Alzheimeris buvo diagnozuotas tik po dešimties metų. Šeimos nariai tvirtino, kad R. Reigano prezidentavimo laikotarpiu nepastebėjo jokių ligos ženklų. Ronas mano, kad jeigu liga būtų buvusi diagnozuota anksčiau, jo tėvas tikrai būtų atsistatydinęs.

Taigi nė vienas, kandidatuojantis į prezidento postą, negali tikėtis privatumo kalbant apie asmeninę sveikatą – jie turi siekti skaidrumo. Kuo daugiau pretendentas kartoja, kad neturi jokių problemų arba atsisako paviešinti medicininę istoriją, tuo labiau atrodo, kad jis turi ką slėpti. Visiškas viešumas yra vienintelis būdas patekti į politiką – kito kelio nėra.


Tarp kita ko

Spekuliacijų nestinga kalbant apie Hillary Clinton (68 m.) sveikatą. Įvykis Rugsėjo 11-osios minėjimo dieną sukėlė dar daugiau nerimo – ji paliko renginį svirduliuodama. Vėliau buvo paskelbta, kad demokratų kandidatė susirgo plaučių uždegimu, tad nėra ko jaudintis, nes ji netrukus atgaus jėgas.

Dar prieš ketverius metus H. Clinton viešai nualpo ir patyrė smegenų sukrėtimą. Tada jos gydytojai aiškino, kad tai nutiko dėl skrandžio viruso, kurį ji pasigavo Europoje. H. Clinton gydytojas neseniai patvirtino, kad moteris serga hipertireoze, liga, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, ir sezoninę alergiją. Bet tai nėra tokie sutrikimai, kurie trukdytų užimti prezidentės pareigas.

Donaldas Trumpas (70 m.) ne kartą gyrėsi puikia sveikata, ypač pabrėždamas, kad H. Clinton yra pernelyg pasiligojusi eiti prezidentės pareigas. D. Trumpas kelis kartus yra skelbęs savo medicininės patikros išrašus, įrodančius, kad jis niekuo neserga. Tiesa, vienintelė problema – antsvoris, kuris artėja prie nutukimo ribos. Tačiau respublikonų kandidatas vartoja cholesterolį reguliuojančius vaistus. Neseniai televizijos laidoje jis tikino besijaučiantis kaip trisdešimtmetis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų