Pavyzdžiui, jei laimėtų respublikonų kandidatas D. Trumpas, akcijų biržos į tai sureaguotų neigiamai, įsivyrautų nepastovumas. Ypač greitai kistų nepastoviausių akcijų kursai. Imtų brangti ilgesnio laikotarpio akcijos. Laimėjus demokratų kandidatei H. Clinton, rinkas pagautų palengvėjimo įkvėptas pakilimas.

Reaguoti turėtų ir valiutų kursai. Laimėjus D. Trumpui, doleris turėtų nuvertėti išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu, pavyzdžiui, Šveicarijos franko ir Japonijos jenos. Taip investuotojai ieškos saugaus prieglobsčio, kol nuslūgs nerimas rinkose. O besivystančių šalių valiutų atžvilgiu doleris turėtų brangti dėl protekcionizmo, kurį deklaruoja D. Trumpas, baimės. Manoma, kad didžiausias brangimas turėtų būti fiksuojamas Meksikos peso atžvilgiu.

Laimėjus H. Clinton, doleris stiprėtų Šveicarijos franko ir Japonijos jenos atžvilgiu. Tada investuotojų akys nukryptų į Federalinį rezervą ir galimą bazinių palūkanų didinimą. Pokyčio su besivystančių šalių valiutomis neturėtų būti, nebent gali stiprėti Meksikos pesas ir Rusijos rublis.

D. Trumpo pergalė, analitikų manymu, turėtų labai padidinti aukso vertę. Be to, tai susilpnintų visas besivystančias rinkas dėl numatomų prastesnių prekybos santykių. Pažeidžiamiausios taptų Meksika, Pietryčių Azijos šalys, Kinija.  Mažiausiai nukentėtų Rusija. Tačiau H. Clinton pergalė šioms rinkoms būtų itin naudinga, nes išaugtų rizikingesnių investicijų su didesne grąža apetitas.

Euro zonos perspektyva vertinama pesimistiškai

Vienas Pinigų sąjungos kūrėjų, duodamas interviu britų BBC, euro zonos perspektyvą įvertino pesimistiškai. Anot jo, tai, kad iš šios sąjungos negalima pasitraukti, yra didelė klaida. Jis pabrėžia, kad euro zona vis dar turi probleminių sričių – pavyzdžiui, Graikiją, Portugaliją ir Italiją, kurios ekonomiškai vis dar yra silpnos.

Šalys, dėl kurių blokas nukrypo į recesiją per pasaulinę finansų krizę, vis dar turi rimtų ekonominių problemų. Graikijos krizė ilgalaikė, o Portugalijoje ir Italijoje ekonominės reformos yra arba sulaikytos, arba atšauktos.

Profesorius Otmaras Issingas anksčiau dirbo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėju. Tačiau pastaruoju metu ėmė itin skeptiškai žiūrėti į savo paties kurtą euro projektą ir dabar sako, kad jis gali žlugti, jei nebus įgyvendinamos reformos. Anot jo, esminė šios sistemos klaida yra ta, kad šalis, tapusi euro zonos nare, lieka nare visam laikui. Tai reiškia, kad euro zonoje galiojančių ekonomikos ir biudžeto taisyklių nesilaikančios narės gali šantažuoti kitas. Pavyzdžiui, jei Graikija galėtų kuriam laikui pasitraukti iš euro klubo, galėtų įgyvendinti reikalingas finansines reformas, o tada grįžti į euro zoną, būdama daug geresnės finansinės formos.

Be to, anot profesoriaus, kai kurioms šalims apskritai nevertėjo prisijungti prie šios valiutos klubo. Tiesa, kokios tai šalys, jis neįvardijo, bet pabrėžė, kad tai yra tos valstybės, kurios nepasirengusios laikytis bendros pinigų politikos ir vieno centrinio banko taisyklių.

O. Issingas, kuris buvo pirmasis Europos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas, pavojų įžvelgia ir dėl šiuo metu esamų neigiamų palūkanų normų. Jam kelia nerimą tai, kad centriniai bankai, norėdami skatinti augimą, taiko nulines ar net neigiamas palūkanų normas. Šią politiką taiko Europos centrinis bankas, Šveicarija, Švedija, Japonija bei kitos šalys, o tokia politika, pasak profesoriaus, neleidžia bankams atsigauti, dėl to ilgainiui liūdnų pasekmių sulauks draudimo bendrovės ir pensijų fondai.

Pasak profesoriaus O. Issingo, susirūpinimą kelia struktūrinės problemos euro zonoje ir menkstantis visuomenės palaikymas. Nors, jo manymu, euro valiuta yra stabilesnė, nei tikėtasi, tą sunku pasakyti apie visą euro zoną. Dar vienas susirūpinimą keliantis faktas – dėl politinių įtampų kylanti grėsmė centrinių bankų nepriklausomybei.

Pirmas žingsnis skrajojančių lauko reklamų link

Technologijų kompanijos „Intel“ gaminami bepiločiai orlaiviai gali tapti pirmuoju žingsniu skrajojančių lauko reklamų link. Dabar kompanija pristatė įspūdingus šviesų šou, kuriamus savo naujaisiais bepiločiais orlaiviais, kuriuos gamintojai pavadino „krintančia žvaigžde“. Jį pristatydama „Intel“ paviešino trumpą filmuką, kuriame 500 tokių skraidyklių skrisdamos sudaro kompanijos logotipą.

Šie įrenginiai yra įprastos LED šviesos, prie kurių pritvirtinti propeleriai. Tokie bepiločių orlaivių šou, anot kūrėjų, galėtų drąsiai konkuruoti su fejerverkų pasirodymais, kurie daug labiau teršia orą bei skleidžia didžiulį triukšmą, taip pat gali būti pavojingi. Tačiau „Intel“ čia mato daug daugiau galimybių nei tik susižavėjusius minios šūksnius per Liepos 4-osios minėjimą JAV.

Pasak bendrovės viceprezidento Anilo Nanduri, šiuo metu įmonė itin daug investuoja į naujojo produkto reklamą, o tai, kad šie bepiločiai orlaiviai galėjo danguje sukurti „Intel“ logotipą, reiškia, kad ateityje tokiu būdu reklamuoti bendrovių logotipus yra visiškai realu. O kuo daugiau skraidyklių būtų naudojama tokiose reklamose, tuo sudėtingesnius dizaino sprendimus būtų galima įgyvendinti.

Dar prieš metus gamintojams pavyko sinchroniškai skraidinti 100 bepiločių orlaivių, tačiau praėjusią savaitę jie parodė, kad 500 įrenginių, danguje atliekančių tokius pačius judesius, yra realu. O 1 000 tokių sinchroniškai skrajojančių bepiločių orlaivių danguje – taip pat greitai įgyvendinamas planas.

Pirmą lapkričio savaitę atliktame šou 500 skraidyklių valdė trys ar keturi žmonės. Tokius įrenginius naudoti šviesų šou ir reklamai jau siekia kelios įmonės. Pavyzdžiui, „Disney“ savo parkuose nori naudoti tokius pačius, tik pagamintus „Flixel“ kompanijos. „Uber“ taip pat jau naudojo juos Meksikos sostinėje prieš spūstyse įstrigusius automobilius, taip reklamuodami savo paslaugas. Galų gale „Intel“ viceprezidentas A. Nanduri prisipažino, kad tik tada, kai jo vaikai pamatė šiuos sinchroniškai skraidančius bepiločius orlaivius, jo du mažamečiai vaikai buvo pagaliau įtikinti, kad jų tėtis turi „kietą“ darbą.