- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, pretenduojanti tapti kita Europos Sąjungos užsienio politikos vadove, yra Europos bendrystės vizijai tarnaujanti Rusijos kritikė, jau nuo seniai laikoma potencialia kandidate į aukščiausius tarptautinius postus.
Teisininkės išsilavinimą turinti 47 metų moteris į Estijos parlamentą pirmą kartą buvo išrinkta 2011 metais, atėjusi kaip savo tėvo įkurtos liberalios Reformų partijos narė.
Vėliau ji laimėjo mandatą Europos Parlamente ir ne kartą buvo įtraukta į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus.
Briuselyje K. Kallas užsitarnavo aistringos inovacijų šalininkės reputaciją, daugiausia dėmesio skirdama skaitmeninei ir ryšių politikai.
2018 metais ji grįžo į nacionalinę politiką, ėmėsi vadovauti Reformų partijai ir 2021 metais tapo pirmąja moterimi Estijos ministre pirmininke.
Buvusio estų premjero ir Europos Komisijos nario Siimo Kallaso dukra, gimusi, kai Estija dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, ES ir NATO aplinkoje griežtai kritikuoja Kremlių bei jo šeimininką Vladimirą Putiną.
Kartu ji aktyviai palaiko nuo Rusijos invazijos besiginančią Ukrainą. Vos 1,3 mln. gyventojų turinti Baltijos šalis tapo proporcingai viena dosniausių paramos Kyjivui teikėjų – jos pagalba viršija vieną procentą šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nepaisant Estijos dydžio, K. Kallas balsas ES scenoje yra gerai girdimas – ji ryžtingai pasisako už planus padidinti artilerijos sviedinių tiekimą ukrainiečiams ir sustiprinti bloko gynybą.
„Jei ši agresija pasiteisins Ukrainoje, tai bus kaip kvietimas ją panaudoti ir kitur“, – pernai naujienų agentūrai AFP sakė K. Kallas.
Ragindama ES neleisti, kad Rusijos baimė nulemtų sprendimų priėmimą ir pakenktų bloko paramai Ukrainai, ji pridūrė, kad rusai supranta tik jėgą.
Nelygiavertiškumas
K. Kallas vadovaujama Estijos vyriausybė simboliškai atsikratydama savo skausmingos praeities šalina sovietinių laikų karo paminklus – šis procesas įgavo pagreitį po Maskvos invazijos į Ukrainą.
Maskva sureagavo įtraukdama ją į ieškomų asmenų sąrašą.
„Kai atgavome nepriklausomybę, turėjome daugybę kitų rūpesčių. Dabar, kai prasidėjo karas, iš tikrųjų atsivėrė visos žaizdos“, – kalbėjo K. Kallas, namuose vadinama „Geležine Estijos ledi“.
Tačiau 2023 metais jai teko susidurti su pasitikėjimo krize po to, kai vietos žiniasklaida pranešė, kad bendrovė, kurios vienas iš savininkų yra jos vyras, toliau vykdo veiklą Rusijoje.
Nepaisydama raginimų atsistatydinti, K. Kallas buvo perrinkta Reformų partijos vadove, o jos tarptautinis įvaizdis dėl šio skandalo beveik nenukentėjo.
Ji taip pat buvo laikoma pretendente pakeisti Jensą Stoltenbergą prie NATO vairo. Tačiau nepaisant to, kad atvirai išreiškė susidomėjimą šiuo postu, K. Kallas nepavyko į savo pusę palenkti atsargesnių sąjungininkių, kurių vertinimu, jos pasisakymai Rusijos atžvilgiu pernelyg atviri.
„Mūsų Europos pusė nerimauja dėl to, kad kitais metais šiose organizacijose – NATO ir Europos Sąjungoje – būsime išbuvę jau 20 metų, tačiau nesame laikomi lygiaverčiais kandidatais į aukščiausius postus“, – gruodį AFP sakė K. Kallas.
Vieną sūnų auginanti moteris jaunystėje priklausė liaudies šokių ansambliui. Kartais ji skundžiasi, kad vienas iš politinės karjeros trūkumų – niekada nėra pakankamai laiko šokiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Graikija pirmą kartą tapo „EuroPride“ šeimininke, renginyje dalyvavo tūkstančiai žmonių7
Tūkstančiai visų amžiaus grupių žmonių šeštadienį dalyvavo „EuroPride“ parade Salonikuose Graikijoje. Demonstrantai su spalvotais balionais, vėliavomis, švilpukais ir būgnais šoko ir dainavo per visas eitynes u...
-
V. Orbanas paskelbė apie naują Europos partijų aljansą3
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė apie aljansą su populistinėmis partijomis iš Austrijos ir Čekijos ES lygiu, kad Europos Parlamente būtų sukurta nauja kraštutinių dešiniųjų frakcija. Prie grupės „Pa...
-
Prancūzijoje prasidėjo pirmalaikiai parlamento rinkimai2
Žemyninėje Prancūzijoje sekmadienį prasidėjo pirmasis pirmalaikių parlamento rinkimų turas, kuriame prieš imigrantus nusistačiusi ir euroskeptiška Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų partija pirmą kartą i...
-
Vokietijos kraštutiniai dešinieji AfD paskelbė, kad sieks tapti valdančiąja partija3
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šeštadienį paskelbė sieksianti tapti šalies valdančiąja partija. ...
-
Šaltinis: C. Bruni gavo šaukimą į teismą, jai galimai pareikšti kaltinimai dėl rinkiminės kampanijos2
Dainininkė ir manekenė Carla Bruni-Sarkozy gavo šaukimą į teismą ir gali būti apkaltinta byloje, kurioje šiuo metu vyksta tyrimas dėl įtariamo Libijos suteikto finansavimo, kurį jos sutuoktinis Nicolasas Sarkozy gavo 2007 m. prezidentin...
-
D. Trumpas sako nemanantis, kad J. Bidenas pasitrauks iš prezidento rinkimų5
Respublikonas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė nemanantis, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pasitrauks iš lenktynių dėl Baltųjų rūmų. ...
-
Po IS išpuolio Rusijos „Crocus City Hall“ nebebus rengiami koncertai1
Pamaskvėje esanti „Crocus City Hall“, kurioje buvo įvykdytas daugiausiai aukų per du dešimtmečius Rusijoje pareikalavęs išpuolis, po atstatymo nebebus naudojama kaip koncertų salė, šeštadienį valstybinei žiniask...
-
Irane į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko reformistas ir ultrakonservatorius3
Irano prezidento rinkimuose daugiausiai balsų surinkę vienintelis reformistų kandidatas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) ir ultrakonservatyvių pažiūrų Saeedas Jalili (Saidas Džalilis) dalyvaus antrajame ture, pranešė Vidaus re...
-
V. Zelenskis: Rusija paleido dešimt ukrainiečių civilių kalinių, tarp jų – politikas ir du kunigai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad dešimt Rusijoje ir Baltarusijoje įkalintų ukrainiečių civilių, tarp jų vienas politikas ir du kunigai, buvo išlaisvinti pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Vati...
-
ES įveda sankcijas „Hamas“ finansuotojams8
Europos Sąjunga (ES) penktadienį įvedė sankcijas keletui įmonių ir asmenų, kaltinamų padedant finansuoti palestiniečių smogikų grupuotę „Hamas“. ...