70 metų N. Sarkozy, kalinimą pavadinęs „košmaru“ ir „gniuždančiu dalyku“, buvo paleistas iš Paryžiaus kalėjimo „La Sante“ pirmadienį prieš pat 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku, teisėjui nurodžius jį paleisti, kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas byloje dėl įtarimų, kad jis siekė finansavimo iš Libijos.

N. Sarkozy, kuris tvirtina esąs nekaltas, namo grįžo automobiliu su tamsintais langais, lydimas policijos motociklininkų.

„Tiesa nugalės“, – netrukus po to jis parašė socialiniame tinkle „X“.

„Dabar ruošiuosi apeliaciniam skundui. Visą savo energiją skiriu tik savo nekaltumo įrodymui“, – pridūrė jis, dėkodamas savo rėmėjams.

„Tūkstančiai jūsų žinučių mane giliai sujaudino ir suteikė jėgų ištverti šį išbandymą“, – teigė jis.

Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) gautomis lėšomis.

N. Sarkozy buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą sąmokslą, o spalio 21-ąją jis tapo pirmuoju įkalintu buvusiu bet kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės vadovu, o jo advokatai nedelsdami paprašė jį paleisti.

Tačiau apeliacinė byla reiškia, kad N. Sarkozy dabar vėl laikomas nekaltu.

Pirmadienį teisme nagrinėjant N. Sarkozy prašymą, prokurorai pareikalavo jį paleisti iki kovą prasidėsiančio apeliacinio teismo proceso.

Pirmadienį vykusio teismo posėdžio metu N. Sarkozy, kalbėdamas vaizdo ryšiu iš kalėjimo, sakė, kad jo praleistas laikas kalėjime buvo sunkus.

„Tai sunku, labai sunku, be abejo, bet kuriam kaliniui. Netgi sakyčiau, kad tai gniuždantis dalykas“, – teigė jis, pridurdamas, kad nori atiduoti pagarbą kalėjimo darbuotojams, kurie „padarė šį košmarą (...) pakeliamu“.

Buvęs prezidentas kalėjime praleido daugiau nei dvi savaites, atskirtas nuo kitų kalinių. Gretimoje kameroje apsigyveno du jo asmens sargybiniai, turintys užtikrinti buvusio valstybės vadovo saugumą.

Teismo salėje palaikymą reiškė jo žmona dainininkė ir manekenė Carla Bruni-Sarkozy (Karla Bruni-Sarkozi) ir du buvusio prezidento sūnūs.

„Pagaliau vėl laisvas“

Rugsėjo pabaigoje žemesnės instancijos teismas pareiškė, kad nusikaltimai yra „išskirtinio sunkumo“, todėl nurodė N. Sarkozy skirti realią laisvės atėmimo bausmę, net jei jis pateiktų apeliaciją.

Pagal pirmadienį priimtą sprendimą teismas uždraudė N. Sarkozy išvykti iš Prancūzijos.

Buvusiam prezidentui taip pat buvo uždrausta bendrauti su buvusiais Libijos pareigūnais, taip pat su aukšto rango Prancūzijos teisėsaugos pareigūnais, įskaitant teisingumo ministrą Geraldą Darmaniną (Žeraldą Darmaneną).

Spalio pabaigoje G. Darmaninas aplankė N. Sarkozy kalėjime, nepaisydamas generalinio prokuroro Remy Heitzo (Remio Heico) įspėjimo, kad toks vizitas gali „pakenkti teisėjų nepriklausomumui“.

N. Sarkozy, laikomas didelio skaičiaus konservatyvių politikų mentoriumi, vis dar turi didelę įtaką Prancūzijos dešiniosioms jėgoms.

„Buvęs prezidentas, laikomas nekaltu, pagaliau vėl laisvas“, – sakė dešiniojo sparno respublikonų lyderis Bruno Retailleau (Briuno Retajo), girdamas jo „drąsą“.

N. Sarkozy yra pirmasis į kalėjimą pasodintas Prancūzijos lyderis nuo to laiko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo įkalintas nacių kolaborantas Philippe'as Petainas (Filipas Petenas).

Praėjusią savaitę N. Sarkozy socialinio tinklo paskyroje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti krūvos laiškų, atvirukų ir siuntinių, kuriuos, kaip teigiama, jis gavo nuo jį palaikančių žmonių. Tarp siuntinių buvo koliažas, šokolado plytelė ar knyga.

Teisinės problemos

N. Sarkozy po pralaimėjimo per 2012 metų rinkimus susidūrė su daugybe teisinių problemų ir jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose.

Vienoje iš jų jis atliko bausmę už kyšininkavimą – bandymą pelnyti teisėjo palankumą. Jam tuomet buvo skirtas namų areštas ir uždėta elektroninė apykojė, kuri po kelių mėnesių buvo nuimta.

Kitoje byloje Prancūzijos aukščiausios instancijos teismas vėliau šį mėnesį turėtų priimti sprendimą dėl kaltinimų neteisėtu 2012 metų rinkimų kampanijos finansavimu.

Vadinamojoje Libijos byloje prokurorai teigė, jog N. Sarkozy vardu veikę jo padėjėjai 2005-aisiais sudarė susitarimą su M. Kadhafi dvejais metais vėliau neteisėtai finansuoti jo prezidentinę kampaniją, pasibaigusią pergale.

Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadhafi buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Vakarai apkaltino Libiją 1988-aisiais susprogdinus lėktuvą virš Lokerbio Škotijoje, o 1989 metais – lėktuvą virš Nigerio, pražudant šimtus keleivių.

Teismo nutartimi N. Sarkozy buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamo sąmokslo. Tačiau tai neatitiko prokurorų išvados, kad jis buvo neteisėto kampanijos finansavimo gavėjas.