20 proc. liko sandėliuose

Per pirmąją pandemijos bangą, pavasarį, neparduotų drabužių, avalynės kalnai per antrąjį karantiną dar labiau išaugo. Tekstilės, avalynės ir odos dirbinių prekybos asociacijų skaičiavimais, baigiantis sausiui, sandėliuose bus likę 0,5 mlrd. neparduotų prekių.

Pandemijos metu, kai uždarytos kultūros ir pramogų industrijos įstaigos, nebevyksta (bent jau oficialiai) vakarėliai, nebeperkami šiems renginiams skirti apdarai. Milijonai vokiečių dirba iš namų, todėl nebeperka naujų oficialaus stiliaus eilučių ir avalynės. Praktiškai paralyžiuotas slidinėjimo sezonas sustabdė prekybą šio sporto apranga ir aksesuarais, o plačiai paplitęs apsipirkimo kaip laisvalaikio leidimo būdas susitraukė iki naršymo internete. Situacija pasiekė dramatiškus mastus: šimtai milijonų batų, kelnių, palaidinių, sijonų, paltų ir marškinėlių gresia pavirsti tiesiog atliekomis.

Tekstilės gaminių asociacijos teigimu, nors antrasis karantinas neužklupo netikėtai, tačiau buvę neįmanoma operatyviai koreguoti produkcijos apimčių – gamintoją ir pardavėją skiria dideli atstumai, todėl užsakymai pateikiami su dideliu laiko rezervu. Įprastai sausio–vasario mėnesiais iš gamyklų Azijoje į prekybininkų sandėlius atkeliauja naujojo pavasario–vasaros sezono prekės, tačiau prasidėjus 2021-iesiems prekybininkai dar buvo neatsikratę pernykštėmis.

Pernai pardavimų apimtys krito istoriškai daug – 30 proc. Lapkritį skelbtais rinkos tyrimų bendrovės "Euromonitor International" duomenimis, 2019 m. Vokietijos mados rinkoje pasiūlyta apie 2,3 mlrd. drabužių. Pernai neparduotų prekių kiekis, skirtingais duomenimis, gali siekti net 20 proc., t.y. 460 mln. vienetų.

Pernai neparduotų prekių kiekis, skirtingais duomenimis, gali siekti net 20 proc., t.y. 460 mln. vienetų.

Trumpalaikė nauda pirkėjams

Tekstilininkai pardavimų nuostolius, kuriuos patirs iki sausio pabaigos, vertina 10 mlrd. eurų. Galutinė suma priklausys nuo to, kada parduotuvės galės vėl atsidaryti, ir nuo to, ar per ateinančias kelias savaites oras bus palankus madai. Laiko liko nedaug. Žiniasklaida citavo vieną asociacijos atstovą: "Pavasario verslas vyksta prieš Velykas, o ne po jų."

Manoma, kad, vos atsidarius parduotuvėms, šiek tiek laimės vartotojai, kurių apetitą kurstys neįprastu laiku skelbiamos akcijos. Tačiau didelių nuolaidų aprangos mažmenininkai negali sau leisti: juk, be išlaidų algoms, nuomai, pinigų reikia ir naujojo sezono prekėms, net jei užsakymų apimtys ir gerokai mažesnės.

Vis dėlto, Vokietijos atitinkamų sektorių prekybos asociacijų teigimu, daugybė šio sektoriaus parduotuvių nebeatsidarys net ir atšaukus karantiną. Žalą, kurią patirs dėl pastarojo karantino, asociacijų atstovai skaičiuoja milijardais ir, kalbėdami apie 50 tūkst. parduotuvių dirbantį ketvirtį milijono žmonių, reikalauja iš vyriausybės didesnės paramos.

Kalta ne vien pandemija

Visokeriopos paramos geidžiantys prekybininkai sulaukia ne vien palaikymo. Aplinkosaugininkai įsitikinę: didelė dalis atsakomybės tenka ir patiems prekybininkams, skatinantiems beprotišką vartojimą ir šiandien patiems tapusiems savo sukurtos sistemos auka.

Daiktai gali būti dėvimi ir ne vieną sezoną, tačiau prekybininkai pirkėjams sėkmingai įteigia, kad tai, kas buvo pirkta prieš kelis mėnesius, yra beviltiškai pasenę. Be sąžinės graužaties metami vos kartą kitą dėvėti drabužiai, autis rudeninius batus ankstyvą pavasarį laikoma prasto skonio apraiška – sustabdyti nuo besaikio pirkimo gali tik suliesėjusi piniginė.

"Eurostat" duomenimis, 2019 m. pagal aprangai išleidžiamų pinigų kiekį Vokietija nusileido tik Jungtinei Karalystei. Tais metais Vokietijos vartotojai aprangai išleido apie 75 mln. eurų (britai – kiek daugiau nei 80 mlrd.), nors, pvz., išlaidžiausių penketuke esantys ispanai – tik 30 mlrd. eurų.

Tad net ir įprastais metais neparduodamų drabužių kiekis Vokietijoje siekdavo kelis šimtus milijonų vienetų. Galiausiai sunkiai įsivaizduojamas kalnas produkcijos atsidurdavo smulkintuve, keliaudavo į atliekų deginimo gamyklas ar kaip bevertės pigios prekės atsidurdavo užsienyje, ES nepriklausančiose Balkanų šalyse, Artimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Afrikoje.

Vokietijos drabužių prekybos pramonės atstovai tvirtina, kad nauji drabužiai ir avalynė praktiškai nesunaikinami. Esą, kol prekės vis dar turi kažkiek vertės, naikinti nėra prasmės.

Kada pašvinksta paltas?

Vis dėlto aplinkosaugininkai mano kitaip ir apeliuoja į verslą. "Kaip šalyje, kurioje gyvena 82 mln. žmonių, per kelias savaites gali atsirasti 500 mln. neparduotų drabužių? Ar kiekvienam vokiečiui reikia dar šešių žieminių paltų?" – retoriškai klausia vokiečių žiniasklaidos kalbinama "Greenpeace" vartotojų ekspertė Viola Wohlgemuth.

Užuot tiesiog aklai bandę atsikratyti neparduota produkcija, prekybininkai turi kurti naujus verslo modelius, nereikalaujančius švaistyti išteklių, turi pakeisti požiūrį į prekių galiojimo laiką ir nekurstyti klaidingų poreikių, sako V.Wohlgemuth. Palaidinės, striukės ar sportbačiai negenda – jų galiojimo laiką diktuoja tik verslas, skatinantis vartojimą.

Siekdama kovoti su naujų prekių sunaikinimu, federalinė vyriausybė ėmėsi keisti atitinkamus teisės aktus. Pagal pernai rudenį įsigaliojusį naują reglamentą, visų rūšių gaminių savininkams tenka daugiau atsakomybės nei iki šiol, pvz., jie turi pasirūpinti kuo ilgesniu prekių galiojimo terminu, kad jos nebūtų tyčia sugadintos.

Norėdamas užkirsti kelią pernai taip ir nepirktiems drabužiams sunaikinti, "Greenpeace" kreipėsi į 130 Vokietijos atliekų tvarkymo tarnybų, prašydama informuoti atitinkamus mados mažmenininkus ir gamintojus apie gresiančius teisinius pažeidimus.