JAV Katalikų bažnyčios biuleteniuose ir tinklalapiuose skelbiama žinia vienus džiugina, kitus glumina. Kiekvienas katalikas tikrai nustebo, nes nežinojo ar jau primiršo, ką reiškia frazė: "Vyskupas dalija indulgencijas."

Pastaruoju metu Jungtinių Valstijų vyskupijos siūlo katalikams dvasines privilegijas, kurios jau seniai išėjo iš mados, – indulgencijas. Dauguma žmonių apie jas negirdėjo nuo studijų laikų, kai susipažino su Reformacijos judėjimo pradininku Martinu Lutheriu, pasmerkusiu prekybą indulgencijomis.

"Kodėl mes jas grąžiname? Nes pasaulyje karaliauja nuodėmės", – dienraščiui "The International Herald Tribune" paprastai paaiškino Niujorko vyskupas Nicholas DiMarzio.

Indulgencijos yra viena iš senų Katalikų Bažnyčios tradicijų, kurias šiandien bandoma atgaivinti, rašo JAV dienraštis "International Herald Tribune" ir žurnalas "Time".

Indulgencijas pakeitė atlaidai

Kaip lotyniškos mišios ir penktadieniai be mėsos, indulgencijos buvo viena katalikiškų tradicijų, kurių atsisakyta per Antrąjį Vatikano susirinkimą septintajame dešimtmetyje, kai vyskupai stengėsi supaprastinti ir išlaisvinti tikėjimą.

Indulgencijos nebuvo panaikintos, bet praėjusio amžiaus antroje pusėje jas pakeitė atlaidai.

"Tai yra dvasinis veiksmas, kai žmogus atsiprašo už savas nuodėmes ir jo kaltė yra panaikinama. Atlaidai reiškia nuodėmių atleidimą, kaltės išpirkimą ir Dievo malonės gavimą", – dienraščiui paaiškino Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas Ričardas Doveika.

Atlaidams gauti yra nustatytos sąlygos, surašytos Vatikano išleistame "Atlaidų vadove". Žmogus turi atlikti išpažintį, būti malonės būsenos, dalyvauti šventose Mišiose, priimti šventąją Komuniją, taip pat sukalbėti maldas popiežiaus intencija ir nebūti prisirišęs prie bet kokios, kad ir menkiausios nuodėmės.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Vilius Viktoravičius dienraščiui aiškino, kad visas katalikiškas pasaulis šiais laikais praktikuoja atlaidus. Kalbėdama apie indulgencijas, JAV žiniasklaida arba vartoja klaidingą terminą, arba suteikia jam naują prasmę. Atlaidai ir indulgencijos yra artimos sąvokos, abi reiškia laikinųjų bausmių už atleistas nuodėmes panaikinimą arba sumažinimą.

Atgyvenusi ar vertinga tradicija?

Terminas "indulgencija", turintis nemalonių sąsajų su viduramžiais, Jungtinėse Valstijose įžiebė karštą diskusiją. Kai kas šiuolaikinius atlaidus, vadinamus indulgencijomis, laiko atgyvenusia tradicija.

"Manau, mes jau peržengėme tuos laikus, kai indulgencijos turėjo didelę reikšmę, – sakė Richardas McBrienas, Dievo Motinos universiteto Indianos valstijoje profesorius, kuris neprieštarauja moterų ordinacijai ir kunigų santuokoms. – Tai tarsi bandymas įspausti dantų pastą atgal į tūbelę. Dauguma katalikų, jeigu pasakysite, kad jie gali gauti indulgenciją, tiesiog gūžtelės pečiais."

Kiti gina vadinamąsias indulgencijas, nes jos pritraukia daugiau žmonių į bažnyčias.

"Indulgencijų skyrimo nėra paprasta paaiškinti žmonėms, kurie apie jas niekada negirdėjo, – sakė Šv. Pauliaus bažnyčios Niujorke pastorius Gilbertas Martinezas. – Bet pas mus ateina žmonės ir sako: "Tėve, nėjau išpažinties 20 metų, bet išgirdęs apie indulgencijas pagalvojau, galbūt dar ne per vėlu."

Paskatinti katalikus eiti išpažinties buvo viena priežasčių, kodėl imta vėl atsigręžti į vadinamąsias indulgencijas, rašo "International Herald Tribune". Bažnyčia ragina kiekvieną kataliką atlikti išpažintį kartą per metus. Tačiau Džordžtauno universiteto atlikta apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai JAV katalikų tai daro labai retai arba išvis nedaro.

"Bažnyčia nori priminti asmeninės nuodėmės idėją, – sakė jėzuitas Tomas Reese‘as, buvęs katalikiško žurnalo "America" redaktorius. – Indulgencijos leidžia kalbėti žmonėms apie atgailos svarbą. Gera žinia ta, kad mes jomis nebeprekiaujame."

Ką sako Bažnyčios mokymas?

Pagal Bažnyčios mokymą nusidėjėliai, pasimeldę ir gavę atleidimą klausykloje, po mirties vis tiek privalo atlikti bausmę skaistykloje prieš patekdami į rojų. Mainais už tam tikras maldas, pasiaukojimą ar piligrimystę katalikas gali pelnyti atlaidus – sutrumpinti bausmę arba visai ją panaikinti.

Yra daliniai atlaidai, kurie sumažina buvimo skaistykloje laiką, ir visuotiniai atlaidai, panaikinantys bausmę iki kitos nuodėmės. Žmogus gali gauti atleidimą nuo bausmės sau arba mirusiajam. Tačiau nusipirkti jo negalima. Tiesa, labdaringos aukos ir kiti geri poelgiai padeda pelnyti atlaidus.

Popiežius Jonas Paulius II 2000-uosius buvo paskelbęs šventaisiais metais ir pranešė apie visuotinius atlaidus. Tą patį padarė dabartinis Vatikano vadovas Benediktas XVI Šv. Pauliaus metais, kurie baigsis birželį.

Istorinis ekskursas

Indulgencija – oficialus Romos Katalikų bažnyčios raštas, patvirtinantis laikinųjų bausmių už atleistas nuodėmes panaikinimą. Jos ištakos siekia III a., kai nuodėmklausiams ir krikščionims, laukiantiems kankinystės, buvo leista prašyti už kitus krikščionis sutrumpinti jų atgailavimo laiką.

Teologinį indulgencijų išaiškinimą savo kūriniuose išdėstė dominikonas Hughas iš Sen Šero, ir 1343 m. popiežius Kliemensas VI patvirtino jo koncepciją.

Dar XII–XIII a. indulgencijų pardavinėjimas tapo vienu pagrindinių Katalikų bažnyčios ir dvasininkų pajamų šaltinių. XVI a. pradžioje vienuolis Johannas Tetzelis ėmė už indulgencijas rinkti pinigus Šv. Petro bazilikos Romoje statyboms ir tuo papiktino Martiną Lutherį. Šis parašė garsiąsias 95 tezes, įžiebė Reformacijos judėjimą ir tapo protestantizmo tėvu.

Popiežius Pijus V 1567 m. uždraudė reikalauti pinigų už indulgencijas.