Kantrybės riba: kiek dar NATO toleruos Rusijos provokacijas?

Kantrybės riba: kiek dar NATO toleruos Rusijos provokacijas?

2025-09-29 17:53
„Žinių radijo“ inf.

Rugsėjo 19-ąją trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę ir išbuvo joje net dvylika minučių. Dėl šios priežasties, praeitą savaitę buvo surengtas skubus Aljanso pasitarimas pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Kas turėtų nutikti, kad NATO imtųsi griežtesnių veiksmų prieš Rusijos naikintuvus? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis.

Kantrybės riba: kiek dar NATO toleruos Rusijos provokacijas?
Kantrybės riba: kiek dar NATO toleruos Rusijos provokacijas? / L. Balandžio / BNS nuotr.

Talinui pranešus, kad trys Rusijos naikintuvai be leidimo įskrido į šalies teritoriją, Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad jos orlaiviai pažeidė Estijos oro erdvę. Pasak D. Jauniškio, Kremlius elgiasi vaikiškai ir neatsakingai. 

„Aljansas šiuo metu, manau, yra daug labiau subrendęs ir tikrai reaguoja, kaip suaugęs žmogus, kuris puikiai supranta apie pasekmes. Jeigu mes paskubėsime kažką padaryti, tai pasekmės gali būti katastrofiškos. Iš šalies reakcija atrodo gana silpna, bet kantrybė irgi turi ribas. Ateis tas laikas, kai bus atitinkamai reaguojama. Jeigu Rusija moka skaityti, tai žinutės yra labai aiškios“, – dėstė Lietuvos ambasadorius prie NATO. 

Lenkija Rusijai nusiuntė aiškią žinutę, kad pasilieka teisę numušti jos lėktuvus, jeigu jie įskris į Lenkijos oro erdvę. NATO pareiškimas vis dėlto nebuvo tiek griežtas. 

„Mes turime suprasti skubotai padarytų sprendimų pasekmes. NATO stengiasi elgtis atsargiai. Aš galvoju, kad kartais geriau įrodyti veiksmais, o ne kalbomis savo tikrąją intenciją. Iš Lenkijos pusės buvo tikrai stiprus pareiškimas, pažiūrėsime, kaip jie reaguos“, – kalbėjo politikas. 

D. Jauniškio teigimu, NATO yra gyvas organizmas, kurį jungia daug šalių, todėl priimti sprendimus nėra lengva. 

„Jeigu bus atitinkama reakcija iš Rusijos, tai teks pereiti prie stipresnės retorikos. Supraskime, kad NATO susideda iš daug šalių. Visi sprendimai turi būti priimti konsensuso principu. Yra įvairių nuomonių, pasisakymų ir pokalbių. Mes turime atrasti tokį pareiškimą, kuris būtų tinkamas visoms šalims. Todėl dažniausiai tokie pareiškimai būna diskutuotini“, – aiškino Lietuvos ambasadorius prie NATO. 

Anot politiko, po Estijos erdvės Rusijos naikintuvų pažeidimo – NATO apsauga išaugs į daug platesnį spektrą. 

„Oro gynyba apima ne tik dronų numušimą, yra priešlėktuvinė gynyba ir priešraketiniai gynybos pajėgumai. Taip pat bus vystoma priešdroninė įranga. Mes iš to laimime labai stipriai ir apskritai visas Rytinis flangas. Rusija šiuo metu stipriai pralaimi, dabar jiems skraidyti ir pažeidinėti oro erdvę pasidarys daug sunkiau“, – teigė D. Jauniškis. 

Lietuva norėtų, kad NATO oro policijos misija pasikeistų į oro gynybos misiją – manoma, kad ji efektyvesnė. Tačiau ši procedūra pakankamai sudėtinga. 

„Visi yra labai atsargūs, kad nebūtų padaryti netinkami veiksmai. Vyksta daug diskusijų. Jeigu mes turėtumėme savo lėktuvus, tai būtų visai kitaip, o savo dar neturime, tad esame priklausomi nuo kitų šalių. Tam, kad pereitumėme nuo oro policijos iki oro gynybos misijos – užtrunka laiko. Diskusijos vyksta, kai tik bus rastas konsensusas – bus pereita ir prie to. Mes jau esame arti to konsensuso. Visi puikiai supranta, kokiame pavojingame pasaulyje mes gyvename ir kaip neatsakingai elgiasi Rusija“, – sakė politikas. 

 Ateis tas laikas, kai bus atitinkamai reaguojama. Jeigu Rusija moka skaityti, tai žinutės yra labai aiškios. 

Pasak D. Jauniškio, Lenkijos pareiškimas dėl galimybės numušti Rusijos lėktuvus, galėtų sukelti rimtą konfliktą. 

„Labai sunku prognozuoti, kas tiksliai vyktų, bet kiltų rimtos diskusijos. Turbūt būtų jau ir kitokie straipsniai nagrinėjami. Tai būtų tiesioginis įsitraukimas į labai rimtą konfliktą. Galbūt net ir karą. Kokia būtų to pasekmė? Labai sunku spręsti. Aš matau valią, kuri yra diskutuojant. Čia įsijungia tam tikri kiti mechanizmai. Aš tikiu, kad konsensusas ir palaikymas būtų, o Aljansas įrodė, kad turi ryžto atsakyti į priemones. NATO generalinis sekretorius teigė: „NATO yra pasiruošusi ginti kiekvieną Aljanso teritorijos sprindį“, – kalbėjo politikas. 

Dvylika minučių Estijos oro erdvėje nesuerzino pakankamai NATO, kad būtų imtasi kokių veiksmų. Tačiau D. Jauniškio teigimu, yra tam tikros ribos, kurios priverstų imtis griežtesnių veiksmų. 

„NATO šalių pilotai elgiasi pakankamai atsakingai ir jie turi įvertinti daugelį dalykų. Matyt, yra tam tikros ribos, kurios priverstų imtis rimtesnių veiksmų. Pavyzdžiui, priešo lėktuvas būtų nusitaikęs ar užfiksavęs kokį taikinį. Tokiu atveju, įsijungtų visiškai kitokie mechanizmai ir tada būtų jau priimti sprendimai. NATO oro misija Estijos atveju sureagavo, lėktuvai buvo fiksuoti. Rusams buvo parodyta, kad jie turi palikti šią oro erdvę“, – aiškino politikas. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
taigi

...KITA VERTUS, KIRK RU DAR TOLERUOS PROVOKACIJAS?
0
-1
\\NSDAP//

Kada gi pagaliau prasides III pasaulinis karas ??? Ko laukiat apsisikeliai is NATO ??? B I J O T Putino, pridurkai.
2
-2
Raketa

Jeigu kacapams nedaeina įspėjimai, teks taikstytis su lėktuvų mažėjimo metu.
2
-2
Visi komentarai (3)

Daugiau naujienų