Neplanuoti nuostoliai
Elektra dalyje Vokietijos sostinės ūmai dingo šeštadienio rytą. Apšvietimas, virduliai, šildymo sistemos ir visi kiti elektros prietaisai išsijungė, interneto ryšys dingo apie 50 tūkst. namų ūkių Berlyno pietvakariuose, elektros neturėjo 2,2 tūkst. komercinių objektų. Nikolasės, Cėlendorfo, Vanzės ir Lichterfeldės rajonų gyventojai kelias dienas turėjo kiurksoti tamsoje ir šaltyje, be karšto vandens, glaudėsi pas draugus, gimines, apsistojo viešbučiuose.
Ligoninės naudojo avarijų atvejams skirtus elektros šaltinius, parduotuvės vaistinės, darželiai ir mokyklos buvo uždaryti. Ugniagesių tarnyba skubiai įrengė vietas, kur berlyniečiai galėjo įkrauti savo elektros prietaisus.
Priežastis netruko paaiškėti: buvo padegti elektros kabeliai per Berlyno Teltovo kanalą – sunaikintos penkios aukštos įtampos linijos ir dešimt vidutinės įtampos kabelių. Atsakomybę dėl išpuolio prisiėmė ekstremistai iš „Vulkangruppe“ (liet. Vulkano grupė).
Trečiadienį vėlyvą rytą dešimtys tūkstančių berlyniečių atsikvėpė lengviau: laikinoji linija nutiesta greičiau, nei planuota, į namus ir biurus grįžo elektra. Miestiečiai žinutėmis ir per policijos garsiakalbius paprašyti neskubėti jungti didelės galios įrengimų – skalbimo mašinų, džiovyklių ar elektromobilių, palaukti, kol bus nutiesta antroji laikinoji elektros linija – darbai turėtų būti baigti po savaitgalio.
Atkūrus elektrą, gyvenimas neiškart grįžo į vėžes. Dalis mokyklų liko uždarytos: pirmiausia turėjo būti patikrinta, kaip veikia gaisro signalizacija ir pan. Berlyniečiai suskubo aiškintis, kas galėtų kompensuoti nuostolius už šaldytuvuose sugedusius maisto produktus ar sutrūkusius radiatorius, padengti išlaidas viešbučiui.
Visuomenė paniro į diskusijas apie tokio sabotažo akto prielaidas ir neatsparumą tokiems atvejams.
Skaidrumo manija
Sabotažas prieš elektros tinklus paskatino Vokietijoje naują diskusijų apie šalies pažeidžiamumą bangą. Federalinis parlamentas šiuo metu svarsto geresnę kritinės infrastruktūros apsaugą numatantį įstatymą, kuriame kalbama ir apie elektros energijos, vandens tiekimą, ir apie tokias kritines visuomenės sferas kaip maisto pramonė ir sveikatos apsauga. Tačiau kritikai pastebi: įstatyme akcentuojama apsauga nuo kibernetinio pavojaus, per mažai kalbama apie fizinį pažeidžiamumą.
„Vokietijos elektros tinklai – vieni patikimiausių pasaulyje. Tris minutes viršijančių gedimų trukmė per metus sudaro tik 11–13 minučių. Tarptautiniu mastu tai yra labai geras rodiklis“, – žiniasklaida cituoja Hansą-Walterį Borrisą, Federalinės kritinės infrastruktūros apsaugos asociacijos vicepirmininką. Tačiau, jo teigimu, Vokietijos kritinė infrastruktūra nėra parengta nei vis dažnėjančioms gamtos katastrofoms, nei hibridiniams išpuoliams ar teroristiniams aktams.
Gruodžio viduryje priimta Berlyno elektros tinklo atsparumo koncepcija, kurioje, be kita ko, kalbama apie būtinybę nutiesti atsarginius kabelius. Tačiau naujausiu atveju tai nepadėjo: pagrindinės ir atsarginės linijos eina per tą patį tiltą, t. y. pažeistos abi. Atsarginiai kabeliai turėtų būti nutiesti tam tikru atstumu nuo pagrindinių.
Ekspertai kalba ir apie viešumo paradoksą: vienur jis esąs perteklinis, kitur jo stokojama.
99 proc. iš 35 tūkst. km elektros kabelių Berlyne yra pakloti po žeme, tačiau dalis elektros linijų yra ir visada liks paviršiuje – pvz., virš kanalų, upių. Padegti kabeliai esą buvo gerai apsaugoti, tačiau tai neužkirto kelio išpuoliui: ši vieta nebuvo stebima kameromis.
Jau po sabotažo Berlyno meras Kai Wegneris paskelbė, kad nuo šiol bus stebimos visos pažeidžiamos ir problemiškos antžeminių elektros tinklų vietos – šiuo metu kameros aprėpia tik 75 proc. elektros linijų. Žiniasklaida neatlyžta: ar tikrai kamera atbaidytų ekstremistus; ar juos, užsimaskavusius, dirbančius tamsoje, iš tiesų pavyktų identifikuoti?
Kita problema – Berlyno meras ją pavadino skaidrumo manija – informacija apie potencialius atakų taikinius yra laisvai prieinama internete, nes elektros ir dujų tinklų operatoriai privalo skelbti atitinkamus duomenis ir trasų schemas.
„Elektros tinklų darbą galima pamatyti skaitmeniniuose žemėlapiuose (pvz., „OpenStreetMap“) kelių centimetrų tikslumu. Turint tam tikrų žinių ir nusikalstamo užsispyrimo, atakos prieš neapsaugotas vietas nėra joks neįkandamas raketų mokslas“, – sako H.-W. Borrisas.
Vokietijos pramonės federalinė asociacija, Energetikos ir vandens ūkio federalinė asociacija reikalauja pakeisti skaidrumo įsipareigojimus kritinei infrastruktūrai.
Kita vertus, aptikti atviras komunikacijas galima ne vien virtualiame pasaulyje, o tiesiog fiziškai tyrinėjant susidomėjimą keliančią vietovę.
Vulkanas ir vulkaniečiai
Atnaujinus elektros tiekimą Berlyne lieka daug neatsakytų klausimų. Tuoj po sabotažo atsakomybę už išpuolį prisiėmė kairiųjų ekstremistų „Vulkangruppe“. Anot Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos, ji nuo 2011 m. daugiausia Berlyne ir Brandenburge vykdo padegimo išpuolius prieš svarbius viešosios infrastruktūros objektus. Iki šiol vulkaniečių taikinyje atsidurdavo kabeliai prie geležinkelio trasų, radijo bokštai ar duomenų perdavimo linijos.
„Vulkangruppe“ vardu prisidengia kelios pogrindininkų grupuotės. Kas joms priklauso ir kokio jos dydžio, kol kas neaišku. Kartais atsakomybės prisiėmimo tekstų autoriai save vadina „Vulkangruppe“, kartais pasirašo konkrečių Islandijos ugnikalnių vardais. Berlyno konstitucinės apsaugos tarnyba daro prielaidą, kad grupės susikūrė po 2010 m. Islandijos Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimo, kuris tuo metu kelias savaites paralyžiavo oro linijų darbą Europoje.
Laiškai, kuriais priimama atsakomybė už sabotažus, rašomi panašiu stiliumi, todėl tyrėjai mano, kad grupuotėms priklauso daugiau ar mažiau nuolatiniai nariai.
Grupės priskiriamos kairiųjų ekstremistų sluoksniui, vadinamajam ekoanarchizmui, kuris naudoja smurtą, siekdamas žiniasklaidos dėmesio. Ekoanarchistai kaltina kapitalizmą, globalizaciją ir valstybę už tvaraus gyvenimo pagrindų naikinimą. Tokie reiškiniai kaip klimato kaita ir aplinkos niokojimas interpretuojami kaip išnaudojamųjų valdžios santykių padarinys. Grupių tikslas – trikdyti žmonių kasdienybę, kad pakenktų kapitalistinei sistemai.
Nuo 2011 m. vulkaniečiai prisiėmė atsakomybę už daugiau nei dešimt išpuolių. Vienas pirmųjų sabotažų – 2011 m. gegužę padegti elektros kabeliai prie vienos Berlyno geležinkelio stočių – tuomet jo autorių laiške minėtas Ejafjadlajukudlio griausmas.
2018 m. kovą nežinomi asmenys padegė aukštos įtampos linijas po Berlyno Mioršbriukės tiltu. Dėl išpuolio apie 6 500 butų ir 400 įmonių Šarlotenburge valandų valandas buvo be elektros, materialinė žala įvertinta milijonais eurų. Atsakomybę prisiėmė „Vulkangruppe“. Išpuolio tikslas buvęs pakenkti kariuomenei ir jos paslaugų teikėjams, Federacinės Vyriausybės oro eskortui, federalinei policijai, federacinei Vyriausybei, taip pat tuo metu dar veikusiam Tegelio oro uostui.
2020 m. vulkaniečiai prisiėmė atsakomybę už padegimą H. Hertzo instituto Berlyne, nes šis dalyvavo kuriant COVID-19 programėlę.
2024 m. kovą padegus aukštos įtampos linijos stulpą, nutrūko elektros tiekimas į „Tesla“ gamyklą Brandenburgo Griunhaidėje – įmonė patyrė keliais milijonais eurų įvertintą žalą, nukentėjo ir tūkstančiai namų ūkių, ligoninė, logistikos centras. Atsakomybę prisiėmę vulkaniečiai Elono Musko kompaniją vadino žaliojo kapitalizmo simboliu, totalitarine technologine ataka prieš visuomenę.
Grupės priskiriamos kairiųjų ekstremistų sluoksniui, vadinamajam ekoanarchizmui, kuris naudoja smurtą, siekdamas žiniasklaidos dėmesio.
Ekologija ar geopolitika?
Kairiųjų ekstremistais vadinami ir kampanijos „Switch Off“ nariai, kurie, prisidengę kova su gamtos naikinimu ir kapitalizmu, 2024–2025 m. rengė išpuolius prieš Vokietijos geležinkelį. Federalinis konstitucijos apsaugos biuras yra teigęs, kad šis 2023 m. kilęs judėjimas skelbia klasikinius antikapitalistinius šūkius, atmeta valstybės priemones klimato krizei spręsti ir reikalauja pulti atsakingus už gamtos naikinimą ir kapitalizmo infrastruktūrą.
2024 m. rugpjūtį savo apogėjų buvo pasiekę kiti ekoaktyvistai – „Paskutinės kartos“ atstovai, sutrikdę kelių Vokietijos oro uostų darbą.
Apie lazdą perlenkiančius ekoaktyvistus kalbėta ir prieš metus, kai priešlaikinių Bundestago rinkimų išvakarėse įvairiuose Vokietijos miestuose statybinėmis putomis buvo užpurkšti kelių šimtų automobilių išmetamieji vamzdžiai. Tačiau po išsamaus tyrimo paaiškėjo: žalieji niekuo dėti – jais apsimetė vėliau sulaikyti asmenys, gavę sabotažo instrukcijas iš Rusijos.
Saugumo sluoksniuose kalbėta apie tai, kad ši akcija atitinka pagrindinį Rusijos įtakos operacijų modelį: nedidelėmis sąnaudomis įvykdyti sabotažo aktus ir kaltę už juos suversti klimato aktyvistams ar žaliesiems, taip sukeliant visuomenės pasipiktinimą. Prieš rinkimus – mažinant Žaliųjų partijos populiarumą. Tuometis Federalinės žvalgybos tarnybos prezidentas Bruno Kahlas kalbėjo apie Vladimiro Putino siekį sukelti sumaištį mūsų visuomenėje, pasėti abejonių ir baimę.
Vėliau įtariamieji pasakojo tyrėjams, kad per „Viber“ juos pasamdė rusas, kuris už kiekvieną apniokotą automobilį pažadėjo sumokėti po 100 eurų.
Naujausias sabotažo aktas Berlyne puikiai dera prie hibridinio karo, kurį su Vakarais kariauja Rusija, scenarijaus. Neseniai žiniasklaidos aprašytoje Vokietijos gynybos ministerijos ataskaitoje kalbama, kad Vokietija, būdama NATO centru Europoje, taps pagrindiniu Rusijos slaptų hibridinių atakų prieš energetikos ir gynybos infrastruktūrą taikiniu. „Šios priemonės taip pat galėtų būti naudojamos rengiantis kariniam konfliktui“, – teigiama dokumente.
Norėdami sustiprinti savo įvaizdį – o gal sumėtyti pėdsakus – trečiadienį „Vulkangruppe“ paskelbė antrą laišką, kurį pavadino patikslinimu. Jame grupė sukritikavo spekuliacijas, esą už išpuolio galėtų slypėti Rusija: „Tai, kad žmonės vietoje gali pulti infrastruktūrą, netinka politikų ir institucijų saugumo naratyvui. Todėl konstruojama išorinė grėsmė. Tai patogu, atleidžia nuo atsakomybės ir nukreipia diskusiją.“
Vėl pabrėžiama, kad išpuolis nukreiptas prieš infrastruktūrą, kuri neva kasdien naikina žmones, aplinką ir ateitį: „[Prieš tuos] kurie valdo didelius iškastinio kuro įrenginius, aktyviai pasirenka klimato naikinimą, karus dėl išteklių ir socialinę nelygybę.“
Svetimšalių pėdsakų nerasta
Išpuolį Berlyne tiria Federalinė prokuratūra, paprastai nagrinėjanti bylas dėl narystės teroristinėse organizacijose, sabotažo, padegimų ir viešųjų įmonių veiklos sutrikdymo.
„Der Spiegel“ teigimu, Vokietijos institucijos nerado požymių, kad išpuolis būtų užsienio žvalgybos tarnybos operacija, įvykdyta prisidengus svetima vėliava.
Berlyno policijos vicepirmininkas Marco Langneris nurodė: kartu su Federaline kriminaline policija atlikti tyrimai veda pas vulkaniečius, pirmasis laiškas laikomas autentišku. „Galime pasakyti, kad jis kilęs iš kairiųjų ekstremistų aplinkos“, – sakė jis.
Tačiau nuogąstavimų socialinėje žiniasklaidoje, kad laiškai galėjo būti išversti iš rusų kalbos, tai nesumažino.
Įvairių – tarp jų ir anoniminių – paskyrų autoriai mano, kad tekstas galėjo būti išverstas iš rusų kalbos naudojant dirbtinį intelektą. Šios tezės sulaukė didesnio dėmesio, kai atitinkamu įrašu „X“ platformoje pasidalijo CDU Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris.
Pavyzdžiui, nurodoma, kad viename laiške pavardės parašytos neteisingai. JAV viceprezidentas JD Vance’as pavadintas „Vans“ – tarsi automatinis vertėjas būtų kirilicos „C“ išvertęs į lotynišką „S“. Laiške naudojami rusiškos propagandos naratyvai.
Tokios versijos kritikai korektūros klaidas vadina atsitiktinumais, pastebi, kad laiškai prieštarauja Rusijos režimo propagandai, V. Putinas jame įtrauktas į žmonijos priešų sąrašą, kuriame yra ir Donaldas Trumpas, Xi Jinpingas, Vokietijos dešiniųjų politikai Alice Weidel ir Björnas Höcke’s. Be to, Rusija klaidingai kaltinama vis dar tiekianti Europai dujas per dujotiekį „Nord Stream 1“.
Naujausi komentarai