Popiežiaus Benedikto XVI viešnagę Didžiojoje Britanijoje aptemdė pedofilijos skandalas, jau metus krečiantis Katalikų bažnyčią ir pasipildantis vis naujomis istorijomis.

Tvirkino nuo 11 metų

Antverpene gyvenančiam Sanui Deurinckui dabar 65-eri. Vaikystėje jis mokėsi katalikiškoje internatinėje mokykloje, užaugęs dirbo krautuvininku ir prieš keletą metų išėjo į pensiją. Visą gyvenimą jis saugojo kraupią paslaptį, apie kurią prabilti ryžosi tik šiemet, kai į viešumą iškilo Belgijos dvasininkų sluoksnyje klestėjusi pedofilija.

"Tai prasidėjo jau pirmaisiais mokyklos mėnesiais, prieš mano 12-ąjį gimtadienį. Prie manęs priekabiavo du kunigai. Vienas bandė liesti mano genitalijas, vieną kartą labai skaudžiai. Man tai atrodė labai keista", – pasakojo S.Deurinckas Didžiosios Britanijos televizijai "Channel 4 News".

Pirmaisiais mokyklos metais dvasininkai tvirkino berniuką labai dažnai, vėliau – kiek rečiau. Po trejų metų vaikas visai nustojo juos dominti. Be to, kiek paaugęs berniukas suprato, ko jie norėjo, ir pradėjo tam priešintis.

Nepaklusnius mušė

Tą patį teko išgyventi ir S.Deurincko jaunesniajam broliui. Vyras teigia, kad tvirkinimo aukų turėtų būti daugybė.

"Tai buvo visiems žinomas dalykas, tarsi mokyklos kolektyvinė kultūra. Tai buvo kasdienio gyvenimo dalis. Kai kunigas ateidavo į žaidimų aikštelę, vaikai pradėdavo apie tai juokauti, kurti daineles. Kai kunigas kam nors pasakydavo: "Ateik į mano kambarį", visi pradėdavo juoktis", – pasakojo S.Deurinckas.

Pasak vyro, kai kurie kunigai nepritarė tokiems veiksmams, bet tylėjo. Vaikai irgi buvo paklusnūs, o tie, kurie priešindavosi, buvo mušami. S.Deurinckas savo akimis matė kelis bendramokslius praskeltomis lūpomis ir kraujuojančiomis nosimis. Šis vaizdas labai jį išgąsdino.

Pėdsakas visam gyvenimui

Užaugęs S.Deurinckas pasmerkė Bažnyčią ir tapo ateistu, bet negalėjo atsikratyti baisių prisiminimų, kurie lydėjo jį visą likusį gyvenimą. Dėl to vyrui visuomet buvo sunku pasitikėti žmonėmis, netgi tėvais.

"Dažnai jaučiu, kad darau klaidingus sprendimus. Pasitikiu žmonėmis, kuriais neturėčiau pasitikėti, ir nepasitikiu tais, kuriais turėčiau", – apie vaikystės išgyvenimų paliktus pėdsakus pasakojo S.Deurinckas.

Jį taip pat visą gyvenimą kankina nemiga. Vyras džiaugiasi, kai jam pavyksta užmigti bent keturioms valandoms.

Kitos tvirkinimo aukos, pasak S.Deurincko, puola į alkoholio arba narkotikų liūną, sutrinka jų vystymasis.

"Tiesiog baisu pagalvoti, ką jie padarė žmonėms", – sakė belgas.

Abejingumo siena

Prabilti buvo labai sunku, bet S.Deurinckas bandė tai daryti. Dar mokykloje jis papasakojo apie patirtą tvirkinimą per išpažintį, bet dvasininkas už širmos buvo šaltas lyg akmuo. Kreipęsis į mokyklos direktorių jis išgirdo: "Visa tai liko praeityje, turi tai pamiršti ir gyventi toliau."

Būdamas septyniolikos ar aštuoniolikos S.Deurinckas tai papasakojo draugams, nes jam tai buvo labai svarbu. Bet į teisėsaugą kreiptis jis nesiryžo manydamas, kad tai daryti jau per vėlu.

Šiemet kovą, sužinojęs, kad Bažnyčios tyrėjo ir psichiatro Peterio Adriaenssenso komisija pradeda kunigų pedofilijos tyrimą, S.Deurinckas nusprendė parašyti jai laišką. Vyrui tai buvo didelis emocinis lūžis. Jis labai bijojo, kad atskleidęs tvirkintojų vardus suteiks Bažnyčiai galimybę viską nuslėpti.

Aukų – šimtai

Tačiau P.Adriaenssenso komisija pasidarbavo sąžiningai. Kai praėjusią savaitę pasirodė jos ataskaita, kilo tikra audra. Belgijos laikraščiai antraštėse Bažnyčią palygino su garsiausiu šalies pedofilu Marcu Dutroux, kuris kali iki gyvos galvos už dviejų mergaičių nužudymą ir dar keturių išžaginimą.

Komisija per pusę metų darbo gavo pusę tūkstančio skundų, jos ataskaitoje pateikti 124 tvirkintų žmonių liudijimai. Dokumente teigiama, kad 13 žmonių, vaikystėje patyrusių dvasininkų seksualinę prievartą, vėliau nusižudė.

Komisijos nustatyti pedofilijos atvejai yra labai seni – jie vyko nuo 1950 iki 1980 m. Tarp kaltinamųjų yra ne tik dvasininkai, bet ir religijos mokytojai, jaunimo grupių vadovai. Tiek aukos, tiek tvirkintojai ataskaitoje minimi be pavardžių.

Du trečdaliai aukų buvo berniukai, dauguma jų patyrė seksualinę prievartą nesulaukę 15 metų. Tačiau kai kuriems tvirkintiems vaikams buvo nuo dvejų iki penkerių metų. Į kunigų pedofilų rankas taip pat pakliuvo dešimtys mergaičių.

Pedofilijos dešimtmetis

P.Adriaenssenso komisijos ataskaitoje piešiamas kraupus vaizdas. Dokumente teigiama, kad labiausiai pedofilija klestėjo praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje, kai vaikų tvirkinimo atvejų pasitaikydavo beveik visose vyskupijose ir katalikiškose internatinėse mokyklose. Berniukai buvo nustojami tvirkinti, kai sulaukdavo 15-os, o mergaitės buvo prievartaudamos iki pat pilnametystės.

Viena nukentėjusiųjų komisijai sakė, kad dvasininkas ją išprievartavo, kai jai buvo 17 metų. Mergina kreipėsi pagalbos į vyskupą, bet jo atsakymas ją pritrenkė: "Liaukitės į jį žiūrėti, ir jis paliks jus ramybėje."

Devintajame dešimtmetyje pedofilijos mastas sumažėjo, nes buvo sumažintas dvasininkų skaičius, sumenko ir Bažnyčios vaidmuo švietimo sistemoje.

Slėpė savo ydas

P.Adriaenssenso komisija nerado įrodymų, kad Katalikų bažnyčia žinojo apie savo gretose klestinčią pedofiliją ir bandė tai nuslėpti. Tačiau kunigų tvirkintojų aukos vienu balsu šaukia priešingai.

"Jie žinojo apie tvirkinimo atvejus mažiausiai nuo 1992 m. Žmonės siuntė jiems įrodymus, bandė pranešti vyskupams, bet niekas nenorėjo jų girdėti", – tvirtino S.Deurinckas, dabar atstovaujantis asmenų, nukentėjusių nuo dvasininkų pedofilų, paramos grupei.

Kad Katalikų bažnyčios vadovai žinojo apie dvasininkus pedofilus ir juos dangstė, liudija neseniai Belgijoje plačiai nuskambėjusi istorija. Į viešumą pateko garso įrašas, kuriame buvęs Belgijos katalikų bažnyčios vadovas bando atkalbėti vaikystėje kunigų tvirkintą vyrą nuo jo istorijos paviešinimo. Bažnyčios atstovai patvirtino, kad įrašas tikras.

Kardinolas Godfriedas Danneelsas bandė įtikinti vyrą tylėti iki tol, kol jo skriaudikas – Briugės miesto vyskupas Roger'is Vangheluwe'as – išeis į pensiją.

"Būtų geriau palaukti kitų metų, kai jis pasitrauks iš pareigų. Nemanau, jog bus daug naudos iš to, kad dabar kils triukšmas. Nei jam, nei jums", – įraše girdimas G.Danneelso balsas.

Jis paliko kardinolo pareigas šių metų sausį. R.Vangheluwe'as nusprendė nelaukti kitų metų ir balandį atsistatydino prisipažinęs, kad nuo 1973 iki 1986 m. seksualiai priekabiavo prie berniuko. Jis tapo pirmuoju vyskupu, kuris pripažino savo kaltę dėl pedofilijos ir atsistatydino.

Teisėsauga bejėgė

Belgijos teisingumo ministras Stefaanas De Clerckas pareiškė, kad išaiškintiems nusikaltimams jau suėjo senaties terminas, todėl dauguma įtariamų kunigų pedofilų negali būti teisiami. Be to, pusė jų jau yra mirę.

Tyrimą taip pat žlugdo praėjusios savaitės teismo sprendimas, kad Belgijos katalikų bažnyčios patalpose birželį atliktos kratos buvo neteisėtos. Todėl paimti dokumentai turi būti grąžinti ir negali būti naudojami kaip įrodymai.

Kadangi teisėsauga nieko padaryti negali, teisingumo ministras S.De Clerckas spręsti skandalą siūlo pačiai Katalikų bažnyčiai: pripažinti nepilnamečių tvirkinimo faktus, atleisti prasikaltusius dvasininkus ir išmokėti aukoms kompensacijas.

Pripažino Bažnyčios klaidas

Vatikanas, iš pradžių ignoravęs pedofilijos skandalą, bet po gausios kritikos priverstas gelbėti savo įvaizdį, bando švelninti aistras.

Šią savaitę skrisdamas į Didžiąją Britaniją popiežius Benediktas XVI pripažino, kad Katalikų bažnyčia nebuvo pakankamai budri dėl kunigų pedofilijos problemos ir nesugebėjo jos greitai išspręsti.

Šventasis Tėvas sakė, kad buvo priblokštas ir nuliūdintas, kai sužinojo apie kunigų pedofilijos mastą. Jam buvo sunku suprasti, kaip tokie veiksmai galėjo būti įmanomi.

Popiežius pripažino, kad Bažnyčios vadovybė nepakankamai greitai ir griežtai ėmėsi būtinų veiksmų, kad išspręstų šią problemą.