Įkvėpti kitą savaitę Škotijoje vyksiančio nepriklausomybės referendumo, Katalonijos nacionalistai pažadėjo ketvirtadienį užtvindyti miestų gatves ir per triukšmingas demonstracijas reikalauti, kad jiems būtų leista balsuoti dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Rugsėjo 18 dieną Škotijoje vyksiantis referendumas sustiprino Ispanijos šiaurės rytuose esančios autonominės srities nacionalistų užsidegimą dar aktyviau siekti analogiško plebiscito.

„Jei gali balsuoti tokia šalis kaip Škotija, kodėl negalėtų Katalonija?“, - sakė regiono prezidentas Arturas Masas, pasiryžęs lapkričio 9 dieną surengti balsavimą dėl nepriklausomybės, nors tam griežtai priešinasi Madridas.

„Jei Katalonijos gyventojai nori balsuoti dėl jos ateities, praktiškai neįmanoma tam visiems laikams užkirsti kelią“, - sakė A.Masas interviu naujienų agentūrai AFP.

Škotijos referendumas vyks praėjus lygiai savaitei po to, kai Katalonija paminės savo Nacionalinę dieną (Diada Nacional de Catalunya), sutrumpintai vadinamą Diada, arba Diena, kai prisimenamas katalonų pajėgų galutinis pralaimėjimas Ispanijos karaliaus Pilypo V pajėgoms 1714 metais.

Ispanijos nacionalinė vyriausybė griežtai nepritaria katalonų nepriklausomybės siekiui. Planuojamą referendumą ji laiko neteisėtu ir žada jį blokuoti teismuose.

„Manau, absurdiška apsimesti, kad taip gali būti, ir manau, jog Ispanijos vyriausybė turės tai suprasti“, - sakė A.Masas.

Pasak jo, referendumas Škotijoje gali palengvinti katalonų kelią į nepriklausomybę.

Europos Sąjungos pareigūnai įspėjo, kad jei Škotija ir Katalonija atsiskirtų ir taptų nepriklausomomis valstybėmis, jos automatiškai netektų narystės Bendrijoje.

Tačiau A.Masas prognozavo: „Jei laimi „Taip“ stovykla, esu tikras, kad labai greitai, netgi iškart, būtų surengtos derybos, kad Škotija liktų Europos Sąjungoje“.

Diada minima kaip diena, kai katalonai neteko savivaldos: 1714 metų rugsėjo 11-ąją Barseloną Ispanijos įpėdinystės kare užėmė karaliaus Pilypo V pajėgos.

Šių įvykių 300-ųjų metinių išvakarėse A.Masas padėjo vainiką prie broliško kapo katalonams, kritusiems per 1714-ųjų Barselonos apsiaustį.

Ketvirtadienio popietę nepriklausomybės šalininkai susiburs dviejose centriniuose Barselonos prospektuose, suformuodami milžinišką V - pirmąją angliško žodžio „vote“ (balsavimas) raidę. Organizatoriai tikisi, kad ji nusidrieks 11 kilometrų.

Pasak akcijos organizatorių, daugiau nei pusė milijono žmonių pasiryžę dalyvauti ketvirtadienio demonstracijose, per kurias gatves užlies raudonos ir geltonos spalvų katalonų vėliavų jūra.

„Prieš tris šimtus metų jie jėga atėmė mūsų laisvę. Dabar susigrąžinsime ją savo balsais“, - sakė 66 metų buvęs bankininkas Ramonas Puigas (Ramonas Pučas).