Derybos – pirmasis abiejų galybių susitikimas branduolinių ginklų klausimais nuo JAV eksprezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) valdymo laikų – surengtos Vašingtonui nerimaujant dėl augančio Kinijos branduolinio arsenalo.

Vašingtone įvykusiose vienos dienos derybose, surengtose po kinų užsienio reikalų ministro Wang Yi (Vang I) vizito, nebuvo tikimasi pasiekti jokio proveržio.

„Nuolat raginome KLR (Kinijos Liaudies Respubliką) aktyviai dalyvauti sprendžiant ginklų kontrolės ir strateginės rizikos mažinimo klausimus“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

„Šiuo įsipareigojimu bus tęsiamos pastangos atsakingai valdyti santykius ir užtikrinti, kad konkurencija nevirstų konfliktu“, – pridūrė jis.

Tikimasi, kad kitą savaitę San Franciske vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių aukščiausiojo lygio susitikimo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) surengs derybas su Kinijos kolega Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Pirmadienio susitikime dalyvavo JAV valstybės sekretoriaus padėjėja ginklų kontrolės, patikros ir atitikties klausimais Mallory Stewart (Malori Stiuart) ir Kinijos užsienio reikalų ministerijos ginklų kontrolės departamento generalinis direktorius Sun Xiaobo (Sun Siaobo).

Kinijos sostinėje Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) sakė, kad abi pusės „apsikeis nuomonėmis įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl tarptautinių ginklų kontrolės sutarčių įgyvendinimo ir ginklų neplatinimo“.

Praėjusį mėnesį Pentagonas JAV Kongreso įpareigotoje ataskaitoje nurodė, kad Kinija savo branduolinį arsenalą kuria sparčiau, nei anksčiau manė Vašingtonas.

2023-ųjų gegužės duomenimis, Kinija turėjo daugiau kaip 500 naudoti tinkamų branduolinių kovinių galvučių, o iki 2030-ųjų jų greičiausiai turės daugiau kaip tūkstantį.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, JAV šiuo metu turi apie 3,7 tūkst. branduolinių kovinių galvučių, Rusija – apie 4,5 tūkst., o Kinija – 410 kovinių galvučių.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, susirūpinusi dėl augančio Kinijos arsenalo, primygtinai reikalavo, kad Pekinas prisijungtų prie Maskvos ir Vašingtono Naujosios START sutarties dėl branduolinių ginklų tęsinio.

Pradėjęs eiti pareigas J. Bidenas sutiko pratęsti Naujosios START sutarties galiojimą iki 2026-ųjų vasario.