Kinijos karinis biudžetas yra antras didžiausias pasaulyje po JAV. Prezidentas Xi Jinpingas nuo savo kadencijos pradžios 2013 m. vykdo platų kariuomenės modernizavimą. Iki 2049 m.  siekiama „pasaulinės klasės lygio kariuomenės“. Kartu Pekinas pabrėžia neturintis agresyvių ketinimų ir investuojantis tik į savo suverenumo apsaugą.

Karinis biudžetas didinamas daugybės konfliktų ir įtampų, ypač – dėl Taivano, kontekste. 23 mln. gyventojų turinčią salą Kinija laiko savo teritorija, nors ji turi savo savarankišką demokratišką vyriausybę. Xi Jinpingas ne kartą pareiškė, kad neketina neribotam laikui atidėti susivienijimo, esant reikalui – jėga. Pastaruoju  metu Pekinas didino karinį spaudimą Taivanui karinio laivyno pratybomis. Į Taivano oro erdvės stebėjimo zoną vis įskrenda ir kinų naikintuvai.

Be to, prie ginklavimosi prisideda kiti konfliktai Kinijos regioninėje aplinkoje. Pietų Kinijos jūroje Kinija reiškia teritorines pretenzijas – dėl to reguliariai protestuoja tokios šalys, kaip Filipinai. Čia vis kyla incidentų su kariuomenės ir pakrančių apsaugos laivais. Teritorinių nesutarimų yra ir su Japonija rytuose bei su Indija Himalajų regione.