Antros didžiausios pasaulio ekonomikos lyderis pirmąsyk pasisakė per Davose prasidėjusį Pasaulio ekonomikos forumą, į kurį surinko 3 tūkstančiai vyriausybių, verslo, mokslo ir meno pasaulio iškiliausių atstovų.

Jo pasisakymas nuskambėjo išaugus populistinio protekcionizmo bangai Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kur Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalė lapkričio mėnesio prezidento rinkimuose sukrėtė liberaliąją pasaulio tvarką.

„Neverta kaltinti ekonominės globalizacijos dėl pasaulio problemų“, – sakė Xi Jinpingas ir pridūrė, kad šio proceso negalima kaltinti dėl Sirijos pabėgėlių situacijos ir 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės.

„Tiesa, kad ekonominė globalizacija sukūrė naujų problemų, tačiau tai ne priežastis visiškai atsisakyti ekonominės globalizacijos“, – kalbėjo Kinijos vadovas.

Globalizacija turi būti „labiau visa apimanti, labiau nuosekli“, sakė jis ir pridūrė, kad dabar egzistuojančios pasaulinės institucijos „neatitinka reikalavimų“ ir turėtų būti labiau „reprezentatyvios“.

Davoso forumo dalyviai, netikėtai užklupti augančio pasipriešinimo liberaliems prekybos režimams ir su nerimu laukiantys D.Trumpo inauguracijos Vašingtone, nemažai tikėjosi iš Xi Jinpingo kalbos.

Nors ir pripažinęs, kad globalizacija yra „dviašmenis kardas“, Kinijos lyderis sakė, kad jos duodama nauda yra gerokai didesnė už neigiamus aspektus, todėl nereikia nusigręžti nuo tarptautinės ekonominės integracijos.

„Pasaulinė ekonomika yra didelis vandenynas, nuo kurio nepabėgsi“, – sakė jis, prekes, paslaugas ir kapitalą palyginęs su vandeniu, kurio negalima sugrąžinti į nuo jūros atskirtus upelius ir ežerus.

„Protekcionizmo siekimas prilygsta užsidarymui tamsiame kambaryje, kuriame galima apsisaugoti nuo vėjo ir lietaus, tačiau į kurį nepatenka nei oras, nei šviesa“, – kalbėjo prezidentas.

„Prekybos kare nebus nugalėtojų“, – pridūrė jis, mesdamas netiesioginę užuominą D.Trumpui.

Išrinktasis JAV lyderis ne kartą kaltino Kiniją, kad ši vykdo tokią prekybos politiką, dėl kurios Jungtinės Valstijos neteko daugybės darbo vietų, ir pagrasino iki 45 proc. padidinti tarifus kiniškoms prekėms.

Pekinas siekia perimti vadovavimą pasaulio ekonomikai, bet nuo penktadienio prie JAV vairo stojantis D.Trumpas į tai numojo ranka.

Pati Kinija palaiko regioninius laisvos prekybos susitarimus, bet priešinasi tiems, kurie yra „išimtiniai“ arba fragmentiniai, sakė Xi Jinpingas.

Pekinas bando prastumti du prekybinius susitarimus – dėl regioninės ekonominės partnerystės (Regional Comprehensive Economic Partnership (RCEP)) bei Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių laisvos prekybos zonos (Free Trade Area of the Asia Pacific).

Kinijos prezidentas pridūrė, kad Pekinas „neketina“ didinti savo prekybinio konkurencingumo dirbtinai mažindamas savo nacionalinės valiutos kursą arba pradėdamas valiutų karą.

Nors praėjusiais metais tarptautiniuose forumuose Kinijos lyderiai ne kartą bandė įtikinti kitų šalių kolegas, kad Pekinas neturi pagrindo dirbtinai mažinti juanio kursą, tačiau juanis toliau pinga JAV dolerio atžvilgiu ir neseniai nukrito iki aštuonerius metus nematytų žemumų. Dėl tokio juanio vertės mažėjimo kiniški produktai tampa pigesni juos importuojantiems partneriams.

Xi Jinpingo kalbos simbolinę reikšmę pabrėžė ilgametis Pasaulio ekonomikos forumo pirmininkas ir įkūrėjas Klaussas Schwabas (Klausas Švabas), pasak kurio, pasaulio bendruomenė „iš Kinijos tikisi“ atsakingos lyderystės ir įtaigaus pasitikėjimo.

„Ar žmonės su tuo sutinka, ar ne – nesiginčijama, kad Kinija užėmė pasaulio lyderės vaidmenį daugeliu atžvilgiu, – sakė Lin Boqiangas (Lin Bočiangas), Siameno universiteto profesorius naujienų agentūrai AFP. – Galima apie tai kalbėti arba nekalbėti, tačiau kaip tik tai vyksta realybėje“.