Testuoja 30 veislių

Negevo dykuma. Pietų Izraelis. Rudų kalvų peizaže žaliomis eilėmis išsirikiavę auga medžiai, o šalia žaliuojančių lapų kabo sultingos vynuogių kekės.

Tai nėra dykumoje susidaręs miražas. Tai tyrimų vynuogynas, kuriame mokslininkai aiškinasi, kaip vynuogės gali derėti tokioje joms atšiaurioje aplinkoje.

Negevo klimatas nutolęs nuo daugelio vynuogių auginimo regionų vidutinio klimato. Vis dėlto per pastaruosius penkiolika metų čia atsirado apie 20 vyno daryklų, taip pat užgimė ir vyno turizmo verslas.

Tyrėjai šiai aplinkai skiria didžiulį dėmesį dėl pagrindinės priežasties – tikslo ištirti, kaip vyno gamybai skirtos vynuogės gali augti Izraelyje vyraujančiomis dykumų sąlygomis. Šios žinios labai vertingos šiandienos pasaulyje, kuriame susiduriama su dažnomis sausromis ir karščio bangomis.

"Klimatas tampa vis labiau nenuspėjamas", – teigė Negevo Ben-Guriono universiteto biochemijos profesorius Aaronas Faitas.

"Dykumos modelis yra būdas išsiaiškinti, kaip klimato pokyčiai paveiks vyną visame pasaulyje", – pridūrė jis.

Čia testuojama 30 vynuogių veislių. Naudojami tinklai, sukuriantys pavėsį, grotelės, taip įtempiančios vynmedžius, kad šie augtų formomis, kurios apriboja saulės spindulių poveikį. Yra ir jutikliai, matuojantys dirvožemio drėgmę, ir šiluminės kameros, stebinčios, kiek saulės šviesos sugeria vynuogės ir jų lapai.

Atvykėliai iš Europos

Europos vyndariai susidomėjo šiuo darbu, nes vasaros karščio bangos ir kiti klimato pokyčiai daro įtaką jų vynmedžiams. Liepos mėnesį Prancūzijos Bordo regione, kur auginamos vynuogės, buvo užfikuota rekordinė temperatūra. Šilumos rekordai buvo pagerinti ir kitose žemyno šalyse, įskaitant Vokietiją, Belgiją ir Nyderlandus.

Europiečiai žvelgia į Izraelį ir į tai, kaip mes susiduriame su atšiauriomis sąlygomis ir bandome iš to pasimokyti. Mes sukuriame daugiau iš mažiau, tai yra mūsų tikslas.

Pastaraisiais metais tyrėjai, mokslininkai ir vynuogynų savininkai iš Prancūzijos, Italijos, Slovėnijos bei kitų Europos vietų lankėsi Negeve. Ekspertai tikisi, kad Izraelio dykumų žemdirbystė gali suteikti vertingų pamokų apie pasėlių pritaikymą ekstremaliems ir nenuspėjamiems orams.

Norėdamas ištirti vyndarystės naujoves, dr. A.Faitas bendradarbiauja su keliomis Negevo vyno daryklomis, taip pat su tokiais Europos tyrinėtojais kaip Enrico Peterlungeris, Udinės universiteto Šiaurės Italijoje vynininkystės profesorius. Šie tyrimai prasidėjo 2014 m. kartu su Izraelio drėkinimo kompanija "Netafim" ir Italijos bei Izraelio vyriausybių palaikymu.

"Augintojams rūpi klimato pokyčiai", – teigė profesorius E.Peterlungeris. Kalbėdamas apie orą save regione, jis sakė: "Gegužę daug lijo, o tai sukėlė tam tikrų problemų žydėjimo ir vaisių derėjimo metu. Birželis, liepa ir rugpjūtis buvo tikrai karšti mėnesiai, ir tai nėra optimalios sąlygos vynuogėms."

Naftali Lazarovitchius, Negevo Blausteino dykumų tyrimų instituto dirvožemio žinovas, taip pat tiria dykumų vynininkystę tyrimų vynuogyne. Europiečiai "žvelgia į Izraelį ir į tai, kaip mes susiduriame su atšiauriomis sąlygomis ir bandome iš to pasimokyti. Mes sukuriame daugiau iš mažiau, tai yra mūsų tikslas", – sakė jis.

Tradicijos ir kontrolė

Daugiau kaip 40 proc. žemės sausumos paviršiaus sudaro sausa žemė, įskaitant atogrąžų sausuosius miškus, savanas ir dykumas, kuriose gyvena maždaug 2,5 mlrd. žmonių. Šiems regionams jau gresia dykumėjimas, be to, jie yra labiau pažeidžiami ekstremalių oro sąlygų, įskaitant sausras, karščio bangas ir dulkių audras, teigiama naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje.

Didžiojoje Izraelio dalyje vyrauja sausra. Negevas apima daugiau nei pusę šalies. Pirmiausia dėl būtinybės Izraelis tobulino dykumų žemės ūkį – kad gautų gausų derlių. 1940-aisiais Lenkijos ir Izraelio išradėjas Simcha Blassas buvo modernios lašelinio drėkinimo sistemos, kuri dabar naudojama visame pasaulyje, pradininkas.

Dykumos žemės ūkis regione egzistavo nuo senų senovės. Nabatiečiai, klajoklių arabų tautos, datuojant nuo IV a. prieš Kristų, naudojo nuotėkį ir statė mažas akmenines užtvankas, kad nukreiptų vandenį ir drėkintų pasėlius, augintų vynui gaminti skirtas vynuoges.

Šiandien Negeve žemdirbiai gali kontroliuoti vandenį tiksliai lašindami jo lašus, skirtingai nuo pasaulio vietų, kuriose gausu kritulių. "Dykumos vynuogininkystė, kurioje galime kontroliuoti daugybę kintamųjų, tokių kaip jokiame tradiciniame vynuogyne, yra nepaprastai svarbi norint išbandyti tam tikrus klimato scenarijus", – teigė dr. A.Faitas.

Jis dirba su tokiomis Negevo vyninėmis, kaip "Nana Estate", kurios savininkas Eranas Razas paliko karjerą filmų kūrimo industrijoje. E.Razas persikėlė į Negevą įkurti vynuogyno, "nes jokia puiki istorija niekada neprasidėjo salotomis", – juokavo jis.

Iš vietinio akveduko tiekiamas vanduo maitina 'Nana Estate' vynuoges, iš kurių gaminami "chardonnay" ir "chenin blanc" vynai.

"Aš visiškai kontroliuoju vandenį. Kontroliuoju, kokios didelės bus vynuogės", – sakė E.Razas.

Jis atidžiai stebi vynmedžius, kad užtikrintų vynuogių, o ne lapų augimą, ir tikrina vaisių cukraus kiekį. Optimalus vieno vynmedžio derlius yra 4 kg. Jei vynuogių kekių yra per daug, jos apsunkina augalą, todėl E.Razas jų atsisako.

Scanpix nuotr.

Nauji eksperimentai

Negeve dienomis temperatūra gali siekti 37 laipsnius, o naktimis žiemą gali pasirodyti šalna. Esant sausam klimatui, Negeve augalus purkšti fungicidais galima du kartus per sezoną, o kai kurie Europos vyndariai savo vynuogynus purškia kiekvieną savaitę.

Be vynuogių auginimo Izraelio tyrėjai nagrinėja daugybę kitų augalų auginimo būdų. Agrarinių tyrimų centre "Ramat Negev" yra apie 15 ha arba 37 a ploto tyrimų sklypai ir šiltnamiai, kuriuose mokslininkai augina vyno vynuoges, datules, alyvuoges ir simondsijas.

Dideliuose šiltnamiuose tyrėjai augina agurkus, vyšninius pomidorus, baklažanus ir kitas daržoves, pavyzdžiui, valgomą traškią žolę – salikorniją, kuri klesti druskingomis sąlygomis. Net braškės auginamos ilgose pakabinamose plantacijose.

N.Lazarovitchius ir kiti mokslininkai išbando naujoves, įskaitant kameras, stebinčias augalų šaknis, ir jutiklius, kurie stebi anglies dioksido, trąšų ir druskingumo lygį. Mulčiavimo metodai gali sumažinti vandens naudojimą 20 proc. Augalų šaknų padengimas plastiku taip pat apsaugo augalus nuo vandens išgaravimo.

Šios naujovės "vis labiau aktualios daugeliui šalių dėl globalinio atšilimo", – teigė "Ramat Negev" centro žemės ūkio tyrėjas Oferis Guy.

"Druskingo dirvožemio ir vandens problemos, ypač karštas oras ir vandens trūkumas taps didelėmis problemomis globalioje ateityje, nes žemės ūkis yra verčiamas į ribinį dirvožemį", – pridūrė jis.

Regione, kuriame kiekvienais metais būna apie 300 saulėtų dienų, mokslininkai atidžiai tiria, kaip augalus veikia šešėliai, pavėsis, įvertindami įvairių rūšių baldakimų ir tinklelių spalvą, tankį ir medžiagą. Pavyzdžiui, vynuogėms subrendus, tyrėjai jas uždengia tinklais, kad apsaugotų nuo saulės. Tai sumažina temperatūrą, tačiau padidina drėgmę ir galimybę pritraukti vabzdžius.

"Ramat Negev" centras bendradarbiauja su vietos ūkininkais, kurių dauguma neturi itin didelės ūkininkavimo patirties. Tai padeda sustiprinti pramonę, kurios dydis mažėja. Šeštajame dešimtmetyje daugiau nei 70 proc. Izraelio gyventojų dirbo žemės ūkyje, palyginti su mažiau nei 2 proc. šiandien.

"Sunku būti ūkininku. Tu esi kaip lošėjas. Jūs neturite jokių garantijų. Tai labai didelė rizika. Jei per 10–20 metų niekas nepropaguos ūkių, vis mažiau žmonių norės būti ūkininkais. Yra daug potencialo ir bendradarbiavimo. Iš mūsų galima daug ko išmokti ir mes dar turime daug ko išmokti", – tiki O.Guy.

Prarado pusę derliaus

Izraelio eksperimentai dykumų vynuogynuose Prancūzijos vyndariams aktualūs kaip niekada. Šios Europos valstybės pietuose vynuogių augintojai klimato kaitos poveikį pajuto šių metų birželį, kai rekordinė 46 °C temperatūra nudegino vynmedžius ir perpus sumažino jų derlių. Langedoko regiono augintojai bendradarbiauja su Nacionaliniu žemės ūkio tyrimų institutu (INRA), ieškodami būdų, kaip prisitaikyti prie karštesnio, sausesnio, labiau nenuspėjamo klimato, kad išliktų.

Su tuo susidūrė ir Robinas Williamsonas, turintis vyno rūsius Domaine de Saumarez mieste. Jis su žmona Liz 16 metų augina vyną Murviel-lès-Montpellier mieste. Jie vynuogėmis apsodinę 14 ha žemės ir kiekvienais metais pagamina nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. butelių ekologiško vyno.

Kitą dieną po birželio 28 d., kai termometro skydelis rodė 46 ° C, jis automobiliu važiuodamas pro vynmedžius pastebėjo, kad jie tarsi susitraukė, susirietė, o vynuogių kekės tiesiog pradingo.

Per dvi dienas šeima prarado bent 50 proc. derliaus.

Labiausiai nukentėjo vynmedžiai, kurie buvo apdoroti siera – kad šie natūraliu būdu apsisaugotų nuo grybelio, vadinamo oidiumu. Tai buvo įprasta praktika, tačiau sieros ir šilumos derinys dar labiau padidino žalą.

Regioninės valdžios institucijos ėmėsi išskirtinės priemonės, leidžiančios karščio paveiktiems vynuogių augintojams pirkti vynuogių iš kitų gamintojų.

"Mes nusipirkome apie 4 000 litrų ekologiškų sulčių ar vynuogių, kad galėtume išgauti iki 80 proc. to, ką pagaminame vidutiniškai per metus. Žinoma, tai šiek tiek paveikė mūsų grynųjų pinigų srautus, tačiau esame priversti tai daryti", – dalijasi R. Williamsonas.

Mašinos pakeitė žmones

Kitas gerai žinomas Murvielio vyndarys Joelis Anthérieu skaičiuoja, kad dėl karščio šiais metais jis taip pat prarado pusę savo derliaus. Ekologišką vyną gaminantis vyras įprastai derlių skina rankomis, tačiau šiais metais jis naudojo specialią mašiną, kad vynuogės būtų nuimamos greičiau ir, svarbiausia, sumažėtų išlaidos.

"Mašina apdirbs 1 ha per dvi valandas. Skinant rankomis jums prireiktų penkiolika žmonių, kuriems už valandą moku po 10 eurų, ir kurie dirba 8 val. Tai šiek tiek daugiau nei 800 eurų. Mašina jums kainuoja 350. Paprasčiausia matematika!" – atvirauja vyndarys.

J.Anthérieu kilęs iš vynuogių augintojų šeimos. Prieš šešiolika metų jis iš savo prosenelio paveldėjo 2 ha vynmedžių ir kartu su žmona pradėjo verslą. Dabar jis džiaugiasi vynuogynais, nusidriekusiais 21 ha žemės.

Vyndario vynai laimėjo prizus organinių vynų parodose, tačiau jis nėra užtikrintas dėl ateities.

"2003 m. (tai buvo paskutinė didžiausia karščio banga) tokio tipo orai buvo išimtis, tačiau nuo 2017 m. klimato pokyčiai vyksta sparčiau", – sako jis, iš greta esančios gyvatvorės sugriebęs keletą pavargusių gervuogių ir pailiustruodamas savo žodžius.

"Mes turime penkis kartus daugiau žemės, nei turėjo mano prosenelis, ir mes vis tiek gaminame tą patį kiekį, kurį pagamindavo jis. Nesu tikras, kad vis dar tikiu tuo, ką darau. Nėra lengva dirbti už dyką", – neslepia J.Anthérieu.

Mes turime penkis kartus daugiau žemės, nei turėjo mano prosenelis, ir mes vis tiek gaminame tą patį kiekį, kurį pagamindavo jis.

Kitoks balansas

Klimato kaita, lietaus trūkumas ne tik sausina dirvožemį, kenkia vynmedžiams, bet ir keičia patį vyną. "Alkoholio kiekis didėja, dabar vynuose vidutiniškai yra daugiau kaip 14 ° alkoholio. Taip pat pradeda mažėti rūgštingumas, o jūs žinote, kad vyno rūgštingumas yra labai svarbus, jis suteikia šviežumo. Taigi vyndariai turi daug dirbti, kad išlaikytų pusiausvyrą tarp rūgštingumo, alkoholio ir aromato", – sako Jeanas-Marcas Touzard'as iš INRA vyno ir klimato kaitos programos (LACCAVE).

Klimato kaita reiškia ir daugiau gaisrų, kurie vynuogių sultims gali suteikti dūminio aromato. "Tai gerai žinoma problema Kalifornijoje ir Pietų Afrikoje", – tęsia J.-M.Touzard'as. Kai kurie jo kolegos dirba, stengdamiesi išvengti šios rizikos, apsaugoti vynuoges ir rasti būdų kaip pataisyti dūminį aromatą po derliaus nuėmimo.

Vyndariai iš Prancūzijos neslepia, kad dairosi į naujas, užsienio valstybėse įprastas vynuogių rūšis.

R.Williamsonas jau buvo pasodinęs 'Sangiovese' vynuogių iš Italijos ir nustatė, kad jos gerai išsilaikė per karščius birželio pabaigoje. Dabar jis svarsto eksperimentuoti su 'Liatiko' ir 'Assyrtiko' vynuogių rūšimis iš Graikijos.

Ar tai reiškia, kad Prancūzijos vyno pramonei kyla grėsmė? J.-M.Touzard'as nenori tuo tikėti: "Esu įsitikinęs, kad Prancūzijos vyno pramonė turės šviesią ateitį, nes Prancūzijoje vynas yra labai įvairus, o vyno gamintojai yra labai kūrybingi ir bendradarbiauja su tyrėjais ieškodami sprendimų."