Kokį pasaulį kuria Putinas ir Jinpingas?

Kokį pasaulį kuria Putinas ir Jinpingas?

2025-09-03 15:40
„Žinių radijo“ inf.

Kinijoje vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos vadovų susitikimas, taip pat paradas, skirtas Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare 80-osioms metinėms. Jame dalyvaus 26 pasaulio šalių lyderiai, tarp kurių – ir Rusijos, Šiaurės Korėjos, Irano, Baltarusijos vadovai. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Konstantinas Andrijauskas sako, kad Kinija vis aiškiau meta iššūkį Vakarams, o šis susitikimas jai – proga pademonstruoti savo galią.

Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas
Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas / Scanpix nuotr.

K. Andrijauskas sako, kad pastaraisiais metais Kinija labai aiškiai reiškia ambiciją savarankiškai stotis ant kojų. Pasak jo, ištisus dešimtmečius tokiam žingsniui ji neturėjo nei ekonominės, nei karinės galios, bet dabar situacija esmingai pasikeitusi.

„Kinija jau plačiai pripažįstama jei ne kaip supervalstybė, tai kaip tampanti tokia. Akivaizdu, kad JAV ir Vakarų aljansui susiduriant su vidinėmis problemomis, Kinija gali reikšti ambicijas lyderiauti jei ne visam pasauliui, tai bent tai daliai, kuri oponuoja Vakarams“, – pastebėjo VU dėstytojas.

Eksperto teigimu, Kinija neketina nusileisti JAV, o kai kurie ekonominiai parametrai rodo, kad ši šalis stipriai veržiasi į priekį – pavyzdžiui, dirbtinio intelekto srityje, kuri pastaraisiais metais buvo laikoma JAV prerogatyva.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:

„Kinai tikrai linkę mesti pirštinę amerikiečiams, o tam jiems reikia draugų, sąjungininkų, ir šita renginių virtine Pekine jie bando parodyti pasauliui, kad yra alternatyva Vakarams ir ta alternatyva – Kinija. O karinis paradas skirtas pademonstruoti, kad ta alternatyva turi aštrius nagus“, – teigė K. Andrijauskas.

„Iš vienos pusės turime Vakarų bloką, iš kitos – bloką su gana ryškia antivakarietiška Kinijos lyderyste. Kol kas tai, kas vyksta, neypatingai gąsdina, bet matosi aiški kinocentrinė pozicija. Matome tendenciją, kad Kinija kuria branduolį, apie kurį galėtų burtis autoritariniai režimai, bando kurti pasaulį, kuris nebūtų toks, kokį deklaruoja Vakarų partneriai“, – įžvalgomis dalijosi A. Valionis.

Viena iš pagrindinių sąjungininkių, kuri Kinijai itin svarbi, anot K. Andrijausko ir A. Valionio, – Rusija. Jų teigimu, jokia kita valstybė taip nepadeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą kaip Kinija. Be to, sako ekspertai, Kinijai šis karas itin reikalingas, nes padeda jai įsitvirtinti.

Nors oficialiai Kinija deklaruoja, kad siekia taikos, ekspertai neabejoja, kad iš tiesų ji tikisi Rusijos karą prieš Ukrainą išnaudoti ir augindama savo politinę įtaką.

Kinijai labai reikalingas šis karas, nes jis didina Rusijos priklausomybę nuo Kinijos.

„Kinija kalba apie neutralumą, Ukrainos suverenitetą, bet reikia turėti omeny, kad jai svarbu ne ukrainiečių, ne Vakarų, o pačios Kinijos interesai. Kinija turi teritorinių nesutarimų, o svarbiausias jai – Taivano klausimas. Taivane vyrauja politinė sistema, kuri oponuoja Kinijos komunistų partijai. Kol kinai nepradėjo kontroliuoti Taivano, tol negali iškilti tarptautinėje arenoje. Taigi jiems svarbu suformuluoti precedentų, kurie pateisintų jų elgesį“, – pasak K. Andrijausko, tokiu precedentu ir galėtų tapti Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Jis pažymi, kad Kinija suinteresuota, jog karas tęstųsi, nes tai atitraukia Vakarų dėmesį nuo Kinijos galios augimo.

A. Valionis priduria, kad paradoksalu, tačiau Kinijai nereikia, nei kad Rusija laimėtų, nei kad pralaimėtų, jai svarbu, kad karas nenutrūktų.

„Kinijai labai reikalingas šis karas, nes jis didina Rusijos priklausomybę nuo Kinijos. Matome importo, eksporto pokyčius – Kinija eksportuoja į Rusiją automobilių, lėktuvų dalis. Ar Rusija laimėtų, ar pralaimėtų, tai vis vien grąžintų jai savarankiškumą. Todėl nei laimėjimas, nei pralaimėjimas Kinijai nenaudingi. Jai reikalingas tas neapibrėžtumas, kuris leidžia įsitvirtinti Rusijos ekonomikoje ir net politikoje“, – sakė A. Valionis.

Daugiau naujienų