Derybos dėl naujojo ES biudžeto sukėlė karštus ginčus. Tačiau Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso paskelbė, kad politinis sprendimas priimtas.

"Esu laimingas paskelbti, kad šiandien turime politinį susitarimą dėl būsimo ES biudžeto", – žurnalistams Briuselyje pareiškė J.M.Barroso. Pasak jo, susitarimą sudarė Europos Komisija, kuri yra Bendrijos aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, Europos Parlamento vadovybės ir Airija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES.

Tiesa, sutartį dar turės oficialiai patvirtinti 754 Europos Parlamento įstatymų leidėjai.

Balsavimas dėl 960 mlrd. eurų (3,31 trln. litų) biudžeto Europos Parlamente turėtų vykti jau kitą savaitę, kai pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai jau bus perėmusi Lietuva.

Parlamentas neseniai atmetė vieną kompromisinį susitarimą ir pareikalavo didesnio biudžeto lankstumo – pavyzdžiui, leisti vienur nepanaudotas lėšas nukreipti į kitą sektorių. Parlamento nariai taip pat pareiškė, kad biudžetą būtų galima peržiūrėti jo įgyvendinimo laikotarpio viduryje, viliantis, kad atsigaunant ekonomikai bus galima sušvelninti suvaržymus dėl lėšų eikvojimo.

J.M.Barroso sakė, kad politiniame susitarime numatoma "daugiau lankstumo" dėl mokėjimų ir įsipareigojimų, taip pat skirti lėšų jaunimo įdarbinimo programoms, moksliniams tyrimams, studentų mainų programai ERASMUS, teikti pagalbą smulkiajam verslui ir Europos neturtingiausiems.

J.M.Barroso surengė aukšto lygio derybas prie pusryčių stalo likus vos kelioms valandoms iki 27 šalių bloko valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo, kuris truks dvi dienas, pradžios.

"Šiandien susitarėme dėl šio biudžeto, kuris padarys įmanomas investicijas Europoje, – aiškino J.M.Barroso. – Tai Europos augimo fondas."

Svarbiausia viršūnių susitikimo diskusijų tema – būtinybė susitarti dėl skubių investicijų į darbo vietų kūrimą ir 5,6 mln. žmonių iki 25 metų amžiaus, šiuo metu neturinčių darbo ES, profesinį mokymą.

Šį nedarbo lygį iš dalies lėmė griežto taupymo priemonės, kurių buvo imtasi siekiant išbristi iš Europos skolų krizės.

Per vasarį vykusį viršūnių susitikimą griežtą poziciją užėmusi Didžioji Britanija, palaikoma Vokietijos ir Nyderlandų, sužlugdė Europos Komisijos mėginimą padidinti išlaidas 5 proc., sakydama, kad toks žingsnis būtų nepriimtinas visuotinio taupymo laikais.

Tuomet ES lyderiai pirmąkart susitarė sumažinti Bendrijos išlaidas 3 proc., tačiau tai sukėlė pasipiktinimą Europos Parlamente, kurio deputatai sakė, kad reikia daugiau lėšų, siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos atsigavimą krizės prislėgtoje Europoje.