Koronaviruso krizė: ES finansų ministrai nesutaria dėl gelbėjimo plano

Europos Sąjungos finansų ministrams antradienį nepavyko susitarti dėl priemonių, turinčių padėti Europos šalims atlaikyti ekonominį koronaviruso krizės šoką, tad dabar išeities ieškoti teks bloko šalių lyderiams per šią savaitę įvyksiantį viršūnių susitikimą.

COVID-19 pandemija parklupdė Europos ekonomiką ir Italija, kurią remia Prancūzija bei Ispanija, nori istorinio partnerių Bendrijoje atsako pademonstruojant finansinį solidarumą.

Tačiau šiaurinės šalys, pirmiausia Vokietija ir Nyderlandai, neskuba ir mano, kad kol kas pakanka didžiulio skatinimo paketo, apie kurį paskelbė Europos Centrinis Bankas (ECB), ir nacionalinių išlaidų.

„Esame įsipareigoję nagrinėti visas galimybes, būtinas mūsų ekonomikoms paremti, kad jos išgyventų šiuos sunkius laikus“, – sakė Eurogrupės vadovas Mario Centeno (Mariju Sentenu), po dvi valandas trukusių derybų nepavykus surasti konsensuso.

„Ši diskusija ką tik prasidėjo, reikalingas tolesnis darbas, kad pasiektume finišo liniją“, – pridūrė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras.

„Šiuo metu neteisinga“

Nesutarimų priežastis yra šiaurinių, turtingesnių Europos šalių nuogąstavimai dėl pietinių partnerių finansinės drausmės, ypač po sunkių euro zonos skolų krizės laikų.

Tokios šalys kaip Prancūzija, Ispanija ir Italija, seniai ragina leisti euroobligacijas, kurios iš esmės yra bendras 19 euro zonos narių skolinimasis. Jis galėtų pasitarnauti kaip pamatas saugesnei ir vieningesnei Europos ekonomikai.

Prancūzijos remiama Italija neseniai pakartojo šį raginimą, kviesdama visoje ES išleisti „koronaviruso obligacijų“, bet prieš antradienio derybas Vokietija piktai atmetė šią idėją kaip politiškai nuodingų „euroobligacijų“ sugrįžimą kitu pavadinimu.

„Galiu tik rekomenduoti mums nerengti debatų parodijos dėl ideologinių priežasčių, per kuriuos kiekvienas iškasa savo mėgstamą penkerių ar 10 metų senumo sprendimą“, – Berlyne sakė Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris).

„Kalba ne apie esminį strategijos keitimą dėl ideologinių priežasčių. Tai šiuo metų būtų neteisinga ir mes prie to neprisidėsime“, – pridūrė jis.

Kilus tokiam pykčiui, vyriausybės artimiausiomis dienomis ieškos sutarimo dėl tikslesnio metodo, pagal kurį būtų naudojamas didžiulis euro zonos finansinės pagalbos rezervas, siekiant padėti sunkioje padėtyje dėl koronaviruso pandemijos atsidūrusioms šalims, ypač – Italijai.

„Važiuojame per rūką“

19 euro zonos šalių finansų ministrų kontroliuojamas Europos stabilumo mechanizmas (ESM) turi virš 400 mlrd. eurų ir galėtų surinkti daugiau.

Tačiau Nyderlandai sakė, kad dar per anksti eikvoti pinigus iš fondo, kuris yra tarp svarbiausių ES finansinių ginklų po ECB.

„Turime būti sąžiningi. Važiuojame per rūką. Nesame tikri, kas mūsų laukia priekyje“, – sakė olandų finansų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

ESM „yra tarp svarbiausių dalykų mūsų arsenale ir nekintamai [turime] laikyti jį tam, kam jis skirtas“, – pridūrė jis.

Šio per skolų krizę sukurto fondo pagrindinis tikslas yra gelbėti šalis, kurios yra atskirtos nuo rinkų, o to šiuo metu nėra.

Tačiau ESM taip pat gali pasiūlyti paskolų garantijas to prašančioms šalims, nors Italija, jau prislėgta skolų, nelabai nori to daryti, baimindamasi parodyti rinkoms, kad turi problemų dėl pinigų.

ESM programas taip pat lydi reikalavimai vykdyti skausmingas reformas, su kuriomis Italija nenori sutikti, nes iš tiesų norėtų draugystės pademonstravimo itin sunkią akimirką.

Šaltinis euro zonoje sakė, kad galiausiai turbūt bus susitarta dėl kredito linijų, bet net ir tai bus sunku.

ES lyderiai turi tartis ketvirtadienį, per vaizdo konferenciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių