Šis miestas, kaip ir šalis, pavadintas Jėzaus Kristaus garbei. Salvadoras – reiškia "Gelbėtojas". Tačiau gatvėse, kuriose karaliauja žiaurios gaujos, išsigelbėti pavyksta ne visiems.

Linksmuolį nužudė vasarą. Tatuiruoti jaunuoliai jį pagavo netoli San Salvadoro Lopango oro uosto ir suvarpė 38-o kalibro kulkomis. Osita, gražuolė tamsiomis blizgančiomis akimis, mirė paplūdimyje, netoli banglentininkų bazės La Libertad. Peloną nužudė taksistas. Ringo žuvo per susišaudymą. Ozį mirtinai sumušė kalėjime. Chino nusišovė automatu. San Salvadoro kapinėse daugėja naujų "gyventojų".

Marvinas Escobaras, pravarde Kulka, perrištą, aptriušusią Bibliją laiko kairėje rankoje ir vardija žuvusius draugus bei priešus. Plieskiant Centrinės Amerikos saulei kakta blizga nuo prakaito.

"Linksmuolį pakasė savi, – prarūkytame balse skamba kaltinimas. – Įtarė, kad jis norėjo pasitraukti."

Kaulėta, randuota ranka Kulka šluostosi prakaitą: "Jie neturėjo jo žudyti. Tai buvo klaida."

Puerto del Diablo

"Ositą irgi nužudė savi, – bejausmiu balsu tęsia Kulka. – Jos pusbrolį, priklaususį "18-ajai gatvei", nužudė MS."

MS – "Mara Salvatrucha", viena didžiausių Salvadoro gaujų ir mirtina "18-osios gatvės" grupuotės priešė.

"Pusbrolį nužudė, o tą merginą pamatė savo priešo laidotuvėse. Kalbėta, kad ji linksminasi su priešais, todėl "18-oji gatvė" nusprendė Ositą išvilioti į paplūdimį, – pasakojo Kulka. – Jie atėjo į paplūdimį, gėrė, linksminosi. Paskui merginą parvertė, sumušė ir "pervažiavo traukiniu."

Čia pat patikslino: "Na, visi ją... Ratu. Paskui supjaustė peiliais ir mačetėmis."

Kūną numetė nuo Puerto del Diablo skardžio. Per pilietinį karą tai buvo mėgstamiausia "Mirties eskadrono" vieta – čia veždavo lavonus.

Pradžia – karas ir Los Andželas

Viršūne tapo dvylika metų trukęs pilietinis karas Salvadore. XX a. devintajame dešimtmetyje partizanai įnirtingai kovojo su vyriausybe, kuri prieš juos siųsdavo "Mirties eskadronus". Vyko masinės žudynės. Už mokymąsi universitete ar vadovavimą profesinėms sąjungoms Salvadore nukirsdavo galvą. Žudė net šventikus ir vienuoles. Kaimus lygino su žeme. Vaikai ginklais žudydavo bendraamžius.

Kulka visa tai išgyveno. Jis buvo šešerių, kai su mama ir broliu pabėgo į JAV. Kaip ir tūkstančiai kitų imigrantų iš Salvadoro, jų šeima apsigyveno Los Andželo lotynų amerikiečių kvartale, kur dar paauglystėje dauguma tapdavo gaujų nariais. Kulkos mama, norėdama sudurti galą su galu, dirbo keliose vietose, tad sūnui trūko globos.

Kulką suėmė vagiantį Los Andželo prekybos centre. Teisėjas pasiūlė du variantus: savanorišką deportaciją arba kalėjimą. Po mėnesio šešiolikmetis grįžo į Salvadorą.

Pažintis

"Jaučiausi kitame pasaulyje, – prisipažįsta Kulka. – Įsidarbinau statybose. Maniau, nebus brolių, nebus žudynių."

Tačiau Salvadore jis jautėsi svetimas. Tėvas nuolat gėrė ir mušė sūnų. Statybose už dieną gaudavo 4 JAV dolerius (šių dienų kursu beveik 11 litų). Žmonės juokėsi iš jo akcento ir Los Andžele pasidarytų tatuiruočių.

"Iš kur tu? – kartą Kulkos angliškai pasiteiravo tatuiruotas tipas. – Iš kur tu esi?"

Kulkos akys spindi prisiminus susitikimą su buvusios bandos nariu: "Įsivaizduok, jis taip pat iš Los Andželo! Taip pat iš "18-osios gatvės!"

Jie paspaudė vienas kitam ranką ir daugiau nesiskyrė. Kulka prisidėjo prie San Salvadoro "18-osios gatvės" ir pradėjo kovoti su didžiausiais priešais – "Mara Salvatrucha".

Uždaras prievartos ratas

Pirmi penkeri kovų metai buvo žiauriausi ir kruviniausi Salvadro istorijoje. Tūkstančiai bedarbių kareivių ir buvusių partizanų rezgė kriminalinius tinklus. Buvo nužudyta daugiau žmonių nei pilietiniame kare. Pagal šį rodiklį Salvadoras aplenkė visas Vakarų pusrutulio šalis, net ir Kolumbiją.

"Dariau tai, apie ką Los Andžele net negalėjau įsivaizduoti, – Kulka pakelia apipjaustytą dešinę ranką. – Įsiverždavau šaukdamas į autobusą su granata rankoje: Tai apiplėšimas! Sudėkite brangius daiktus. Kitaip užmušiu!"

Dabar jis autobusuose pardavinėja bulvių traškučius ir renka lėšas Ermanos de Palabros evangelistų bažnyčiai. Viskas pasikeitė, kai jis bandė susisprogdinti granata. Liko gyvas, bet neteko rankos.

"Dabar skleidžiu Dievo žodį ir meldžiuosi už visus Salvadore žuvusius brolius. Nesu susijęs su gauja. Tačiau galiu mirti net dėl tatuiruočių", – Kulka rodo ausų spenelius, ant jų tamsiu rašalu ištatuiruoti du skaičiai – 1 ir 8.

Jis prisipažįsta, kad net ir dieną jaučia baimę ir meldžiasi Dievui: "Reikia kuo greičiau sunaikinti tatuiruotes. Gal šią savaitę?"

P.S. Praėjus trims mėnesiams po pokalbio su šio straipsnio autoriumi agentūros "Zuma press" žurnalistu, Kulka buvo nužudytas autobusų stotelėje. Po kelių savaičių žudiką nužudė senas Kulkos draugas. Prievarta Dievo mieste sukasi ratu.