Tinklalapis "WikiLeaks" vėl sudrebino pasaulį. Jis paviešino šimtus tūkstančių įslaptintų Jungtinių Valstijų karinių dokumentų, kurie atskleidžia tiesą apie karą Irake.

Eilėje – vėl Afganistanas

"Paviešinta dėl tiesos", – pareiškė "WikiLeaks" įkūrėjas Julianas Assange'as per spaudos konferenciją Londone, kai buvo paskelbta 400 tūkst. dokumentų, leidžiančių susidaryti niūrų vaizdą apie Irako karo užkulisius ir Irako saugumo pajėgų smurtą prieš civilius irakiečius.

"Karo puolimas prieš tiesą prasideda gerokai anksčiau, nei prasideda karas, ir tęsiasi ilgai po karo, – pabrėžė jis. – Tikimės atitaisyti dalį puolimo prieš tiesą, kuris vyko prieš prasidedant šiam karui, per karą ir kuris tęsėsi šiam karui oficialiai pasibaigus."

"WikiLeaks" atstovas Kristinnas Hrafnssonas toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad jų tinklalapyje greitai bus paskelbta dar 15 tūkst. įslaptintų failų apie karą Afganistane. Anksčiau tinklalapis jau paskelbė apie 92 tūkst. panašių karinių failų, susijusių su operacijomis Afganistane.

JAV nieko nedarė

Penktadienį paskelbti smarkiai iškarpyti dokumentų įrašai pateikia vaizdžias kankinimų, civilių gyventojų žudymo ir Irano įtakos Irako kare ataskaitas. Ši medžiaga padeda nušviesti kelerius metus trukusio kraujo liejimo ir kančių vaizdą po 2003 m. prasidėjusios JAV vadovaujamų pajėgų invazijos, per kurią buvo nuverstas diktatoriaus Saddamo Husseino režimas.

Daugelyje dokumentų, datuojamų nuo 2004 m. sausio iki 2009 m. gruodžio, kalbama apie Irako saugumo pajėgų smurto atvejus, o kita medžiaga rodo, kad JAV kariai nepadarė nieko, kad šis smurtas būtų sustabdytas.

Vienoje ataskaitoje JAV kariškiai kalba apie irakiečių smurtą prieš sulaikytus asmenis viename Bagdade veikusiame sulaikymo centre. Nurodoma, kad "95 sulaikytieji laikomi vienoje patalpoje, kurioje jie susodinti sukryžiuotomis kojomis ir užrištomis akimis, visi atsigręžę viena kryptimi".

"Ant daugelio kūnų pastebimos smurto žymės: nudeginimai cigaretėmis, į sumušimus panašios mėlynės ir atviros žaizdos... Pasak vieno ten apklaustų sulaikytųjų, pastarosiomis savaitėmis 12 suimtųjų mirė nuo ligų", – sakoma pranešime.

Kitose ataskaitose nurodoma, kad irakiečiai muša kalinius, o JAV karių kontrolės postuose žudomos civilės moterys.

Mažiausiai 15 tūkst. aukų

Britų dienraštis "The Guardian" rašo, jog paviešinta medžiaga parodė, kad "JAV institucijos neištyrė šimtų pranešimų apie smurtą, kankinimus, žaginimus ir netgi nužudymus, įvykdytus Irako policininkų ir karių, kurių elgesys atrodo esantis sistemingas ir jie dažniausiai nebaudžiami".

Laikraštis pridūrė, jog "daugiau nei 15 tūkst. civilių gyventojų žuvo per incidentus, apie kuriuos anksčiau nebuvo žinoma".

"The Guardian" priminė, kad "JAV ir Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtino, jog nėra jokių oficialių duomenų apie civilių žmonių žūtis, tačiau įrašuose užfiksuota 66 081 su kova nesusijusi žūtis tarp visų 109 tūkst. aukų".

Palydovinė televizija "al Jazeera" padarė išvadą, jog paviešinta medžiaga atskleidžia, kad JAV kariškiai dangstė Irako vyriausybės sankcionuotus kankinimus ir "šimtų" civilių asmenų žūtis kontrolės postuose, kuriuose budėdavo amerikiečiai kariai.

Slapta Irano kova

Apie Irano vaidmenį bylojantys slapti JAV failai rodo, kad Teheranas įsivėlęs į slaptą karą su Irake dislokuotais JAV kariais ir kad pasienyje pasitaiko susišaudymų, o Teheranas esą naudojasi sukarintomis grupuotėmis, kurios žudo ir grobia amerikiečius karius.

Dokumentuose nurodoma, kad Iranas ginkluoja ir apmoko irakiečių smogikų būrius, kurie puldinėja Irako pareigūnus, o šiame procese pagrindinį vaidmenį tikriausiai atlieka Irano elitinė Revoliucinė gvardija, rašo dienraščiai "The Times" ir "The Guardian".

Reakcija – prieštaringa

JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton aiškiai pasmerkė bet kokių dokumentų, keliančių pavojų amerikiečiams, nutekinimą, o Pentagonas perspėjo, kad slaptos karinės medžiagos nutekinimas gali sukelti pavojų JAV kariams ir Irako civiliams.

Pentagono atstovas spaudai Geoffas Morrellas teigė, jog tie dokumentai "iš esmės yra įvykių – tiek tragiškų, tiek kasdienių – momentinės nuotraukos, kurios nepapasakoja visos istorijos".

Britų ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas sekmadienį sakė, kad nutekintuose Irako karo dokumentuose esantys įtarimai JAV vadovaujamų pajėgų atžvilgiu yra nepaprastai rimti.

O Irako žmogaus teisių ministerijos atstovas pareiškė: "Šiame pranešime nebuvo jokių staigmenų, nes mes jau minėjome kai kuriuos įvykusius dalykus, tarp jų Abu Graibo kalėjime, ir kuriuose daugeliu atveju dalyvavo JAV pajėgos."

Tiesa, Irako valdžios atstovai atkreipė dėmesį, kad dokumentai paviešinti tokiu metu, kai šalis vaduojasi iš politinės aklavietės. Irako aukščiausiasis teismas sekmadienį, praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po aiškaus laimėtojo neiškėlusių rinkimų, nurodė parlamentui susirinkti ir išsirinkti pirmininką. "WikiLeaks" dokumentai gali dar labiau pagilinti politinę krizę šalyje.