Apie galimą Kremliaus kerštą ir rusų keliones per okupuotas, bet vis apšaudomas žemes, pokalbis su politologu Alvydu Medalinsku, kuris šiuo metu yra Odesoje.
– Be jokios abejonės, tokia lemtis ir buvo. Aš nuomoju butą prie jūros, tai vaizdas – jūrų mūšis. Ta prasme, skersuojančios raudonos kulkos, aišku, tai – zenitinė artilerija. Skraidantys mopedai, „šahedai“ – jų garsas ore tiesiog. Ir sprogimai – į Odesą buvo paleisti šeši kalibrai ir jie buvo numušti, bet taip pat buvo ir mopedai numušti. Ir vėlgi, žiūrėkime, kur jie buvo paleisti. V. Putinas nori sujungti du klausimus. Vienas dalykas – Krymo tiltas, kitas dalykas – grūdų susitarimas. Ir jis nori parodyti, kad jeigu į Rusijos sąlygas nebus atsižvelgta, tai nebus grūdų susitarimo, jo įgyvendinimo, to grūdų eksporto per Juodąją jūrą. Bet kita vertus, jis tada sako, kad jam atrišamos rankos daužyti uosto infrastruktūrą. Prie Juodosios jūros yra trys Ukrainos uostai, kurie dalyvavo šitam grūdų susitarime, iš kur jie ir buvo vežami. Ir dabar vienas po kito, tai vienas, tai antras, tai trečias uostas yra atakuojami.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše.
– Tikėtis, kad ukrainiečiai šį tiltą paliktų ramybėje ateityje tikriausiai būtų naivu. Kremlius gi žada papildomą apsaugą Kerčės tiltui. Bet paties tilto ilgis – arti 20 km, tai ko verti tokie pažadai ir kam jų reikia? Nes tiltas gali būti atakuojamas ne tik iš oro, bet ir iš po vandens, jūriniais dronais.
– Taip. Kaip suprantama, greičiausiai šitą kartą būtent taip ir buvo. Nes į tiltą, koks jis bebūtų, ar tai Krymo tiltas, ar tai Antonivkos, Chersono srityje, ar čia, prie Odesos, yra toks Zatokos tiltas, per kurį eina pagrindiniai geležinkelių susisiekimai, įskaitant ir krovinius, ir, galimai, karinius krovinius. Jį galima daužyti labai daug, labai dažnai. Pavyzdžiui, rusai tiek Antonivkos, tiek Zatokos tiltą taip ir daužė. Bet vis tiek jį patvarko ir jis vėl funkcionuoja. Tai tas pats yra ir su Krymo tiltu, jeigu tiesiog raketomis bandyti jį sunaikinti. Bet būtent povandeniniai dronai pasirodo yra efektyvesni, juos galima geriau nutaikyti. Ir Rusijai kyla naujas iššūkis, V. Putinui kyla naujas iššūkis, kaip išsaugoti jo pagrindinį žaisliuką, tą deimantą karūnoje – Krymą su Krymo tiltu. Ir šitas smūgis turi ir logistinę prasmę, nes automobilių eismas užstrigo ir aš suprantu, kad jis užstrigo porai mėnesių, bent jau kaip Rusijos pusė sako, ir turi, aišku, psichologinį poveikį. Taigi Rusijos žmonės važiuoja į Krymą atostogauti, bet ne į karo zoną.
– Poilsiaujančius rusus, įstrigusius Kryme, namo Maskva ragina važiuoti net 400 km maršrutu per rusų okupuotas žemes Ukrainoje, dalyje, kurioje, beje, iki šiol vyksta susišaudymai. Jūsų nuomone, ką pasirinkę tokią ekskursiją eiliniai rusai pamatys?
V. Putinui kyla naujas iššūkis, kaip išsaugoti jo pagrindinį žaisliuką, tą deimantą karūnoje – Krymą su Krymo tiltu. Ir šitas smūgis turi ir logistinę prasmę, nes automobilių eismas užstrigo ir aš suprantu, kad jis užstrigo porai mėnesių, bent jau kaip Rusijos pusė sako, ir turi, aišku, psichologinį poveikį.
– Aš iš tikrųjų nesupratau šitų Maskvos rekomendacijų. Nes arba Kremliui nėra informacijos, kas darosi jų okupuotose teritorijose, arba jie nori parodyti, kad jos yra labai saugios. Bet iš tikro, kiek teko girdėti, Kremliaus rekomendacijose šitas kelias yra nurodytas pirmas, nes yra dar keltas, kuriuo ir anksčiau buvo keliamasi į Krymą, kai nebuvo Krymo tilto. Ir, aišku, yra geležinkelis. Geležinkelio susisiekimas Krymo tiltu nesunaikintas. Bet kai rekomenduojama važiuoti per Melitopolį ir sakoma, kad tik neišlipkite iš automobilio nesaugiose vietose, geriau tik važiuokite ir pravažiuokite, tai labai keista rekomendacija ir čia visokių dalykų gali būti. Ten ir minų, ir sviedinių yra nesprogusių. Ir tie patys „haimarsai“, tos pačios raketos gali atlėkti į kokį objektą, kuris kažkam gali atrodyti, kad yra visai taikus, bet jeigu ten yra išsidėstę Rusijos kariuomenės daliniai, kaip, pavyzdžiui, Berdianske, kurorte, buvo išsidėstęs Rusijos karinis dalinys prabangiame viešbutyje, tai iš tikrųjų tie taikiniai jau tampa karo taikiniais. Ir tokia kelionė yra labai labai pavojinga. Nežinau, čia V. Putinas pasiima didelę atsakomybę už rekomendacijas daryti tokias keliones.
– Ir pabaigai, trumpai apibendrinant, kokios apskritai dabar ukrainiečių nuotaikos, ypač po NATO vadovų susitikimo Vilniuje? Kokie čia buvo gauti pažadai ir ką dėl to mąsto ukrainiečiai? Ir ko daugiau – optimizmo ar atvirkščiai – nuovargio ir nusivylimo?
– Kol kas galiu kalbėti daugiau, ką matau socialiniuose tinkluose, iš savų draugų, pažįstamų, artimųjų telefoninių pokalbių. Nes tik vakar vakare atvažiavau į Odesą ir dar tik po pietų bus pirmieji susitikimai. Bet aišku, nusivylimas čia yra labai stiprus. Čia net klausimo nėra. Ir dar vienas dalykas, ta nuotaika labai aiški, nes jie sako, kad jiems reikia pasikliauti savimi. Taip, Vakarai padės, kiek jų interesuose yra karinė pagalba, ekonominė, finansinė, be jokios abejonės. Nes Ukraina iš tikrųjų sudaužyta – ir ekonomika, ir infrastruktūra, ir ta pati energetikos infrastruktūra – laikas nuo laiko yra atjungiamas elektros energijos tiekimas. Vis dar daromi kosmetiniai remontai dar po šitų žiemos apšaudymų – čia yra pasekmės. Tai ukrainiečiai sako – taip, mums reikia pasikliauti savo jėgomis. Tai galima išgirsti ir pačio Oleksijaus Arestovičiaus pasisakymus. Bet lygiai taip pat sako labai daug mano kolegų, politologų, ekspertų. Nuotaikos, suprantama, nėra geros.
