ES finansų ministrai Liuksemburge šiandien ir rytoj tarsis, kaip atkurti žmonių pasitikėjimą krizės ištikta bankininkystės sistema. Šeštadienį keturių įtakingiausių ES šalių lyderiai nesutarė dėl atskiro fondo bankų skoloms išpirkti kūrimo.

Atskiro fondo nekurs

Šeštadienį Paryžiuje susitikę Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai tarėsi, kaip spręsti ekonominę krizę Europoje. Per susitikimą sutarta, jog šalys informuos viena kita apie ekonomikos sunkumus, tačiau bankų skoloms išpirkti atskiro fondo formuoti neketinama.

Susitikime Paryžiuje dalyvavo Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Braunas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi.

Senojo žemyno valstybių lyderiai pažadėjo padėti į bėdą patekusiems Europos bankams ir finansų institucijoms, tačiau kartu bausti žlugusių bankų vadovus.
Per šeštadienio susitikimą ES šalių lyderiai susitarė Europos investicijų banko (EIB) prašyti skirti 32 mlrd. eurų (110 mlrd. litų), kad būtų padėta smulkiajam verslui išgyventi pasaulinę finansų krizę.

"Ši krizė, atėjusi iš Amerikos, paveikė visas bendroves, tad susitarėme EIB prašyti 25 mlrd. svarų (110 mlrd. litų) paskoloms mažoms įmonėms", – po Paryžiuje vykusių derybų sakė G.Brownas.

Airiams gali kliūti

Per šiandien ir ryt vyksiantį ES finansų ministrų susitikimą Airija tikriausiai sulauks klausimų apie praėjusią savaitę priimto sprendimo siūlyti neribotas garantijas visiems indėliams jos didžiausiuose bankuose.

Šis sprendimas ypač papiktino Didžiąją Britaniją ir Vokietiją, kurios baiminasi, kad jų indėlininkai skubės atidaryti banko sąskaitas Airijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį Paryžiuje žurnalistams sakė, kad yra nepatenkinta Airijos sprendimu. Pasak jos, tai prieštarauja ES konkurencijos taisyklėms. "Svarbu veikti subalansuotai, šalims nekenkti viena kitai", – pabrėžė ji.

JAV skyrė paramą

Penktadienį JAV Atstovų rūmai pritarė 700 mlrd. JAV dolerių pagalbos planui šalį užklupusiai krizei įveikti. Už Volstrito gelbėjimo planą balsavo 263, prieš – 171 nariai.
Siekiant įtikinti skeptiškai nusiteikusius demokratus ir respublikonus, Senatas pakėlė federalinio bankų indėlių draudimą nuo 100 tūkst. (249 tūkst. litų) iki 250 tūkst. JAV dolerių (623 tūkst. litų). Taip pat pridėjo iki 150 mlrd. JAV dolerių (374 mlrd. litų) mokesčių lengvatų vidurinės klasės šeimoms ir verslui.

Taip pat numatytos lengvatos, skatinančios naudoti alternatyvinius energijos išteklius, kurios palengvins kai kurių namų savininkų ir socialiai neapsaugotų piliečių padėtį.