Baigiantis XIX amžiui daugelyje Europos šalių tarp jūrų karininkų paplito paprotys dėvint paradinę ar išeiginę uniformą nešioti trumpą durklą, prikabintą prie diržo.

Laivo vidurio vyras

Iš kur kilo toks paprotys aiškinama įvairiai. Dar XVI amžiuje trumpais durklais apsiginkluodavo piratai ir su jais kovojantys karinių bei prekybos laivų jūrininkai. Tai buvo patikimiausias ginklas abordažiniame mūšyje. Kaunantis denyje ištraukti trumpą durklą iš makšties trukdavo žymiai greičiau, negu ilgą kardą.

To meto britų jūrininkai oficialiose ataskaitose ir asmeniniuose dienoraščiuose mini, kad, abordažu užėmus priešo laivą, jiems trukdavo erdvės kaunantis špagomis, kardais ar alebardomis, todėl tekdavo griebtis durklo.

Vėlesniais amžiais, kai laivų mūšio baigtį lemdavo ne abordažas, o artilerijos pabūklų salvės, trumpieji durklai palaipsniui tapo iškilmių atributu ir karinio rango ženklu.

Iš pradžių, bent jau britų kariniame laivyne, trumpus durklus nešiojo midshipmanai. Tai – žemiausio rango karo laivo pareigūnai, turėję savo būstą tarp jūreivių kubrikų laivo priekyje ir karininkų kajučių laivagalyje. Iš čia šių pareigūnų kilo ir pavadinimas, kuris išvertus reiškia laivo vidurio vyras.

Pradininkai – lenkai?

Baigiantis burlaivių epochai, keitėsi ir jūros karininkų aprangos mados.

Išnyko perukai, puošnios skrybėlės, ilgaskverniai surdutai, prie šono nešiojamos špagos. Bet karininkai ir dėvėdami modernesnę uniformą stengėsi ją papuošti kokiais nors išskirtiniais aksesuarais: puošniais antpečiais, rankovių antsiuvais, kepurių emblemomis ir trumpais gražiais durklais.

Kai kuriose šalyse jūros karininkų paradinius durklus imta vadinti kortikais.

Gyvuoja dvi šio pavadinimo kilmės versijos. Rusai ją sieja su lenkišku žodžiu „kordzik“. Taip Lenkijoje buvo vadinami trumpi durklai.

Pagal kitą versiją kortiko pavadinimas kilo iš olandiško žodžio „korte“ – „trumpas“. Paprastai dabartinių kortikų ilgis lygus 320 mm.

Išskirtinė teisė

Pirmieji karininkų kortikai, kol jų nereglamentavo karinio statuto reikalavimai, prilygo meno dirbiniams. Priklausomai nuo karininko turtinės padėties kortikų rankenos buvo daugiau ar mažiau puošnesnės, neretai apsagstytos brangakmeniais.

Jūros karininkų kortikai tapdavo šeimos relikvija ir būdavo perduodami iš kartos į kartą.

Kurį laiką gyvavo nuostata, kad tik jūrų karininkams priklauso išskirtinė teisė nešioti kortiką, panašiai kaip japonų samurajams – specialų jų kardą „kataną“. Vėliau kortikus leista nešioti aviatoriams ir kitų kariuomenės rūšių, išskyrus artileristus, pareigūnams.