Latvija mini nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines

1990 metų gegužės 4-ąją Latvijos tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“, kurioje buvo skelbiama, jog atkuriamas 1922 metų konstitucijos galiojimas.

Tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas išsiuntė tuomečiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui laišką, informuojantį, kad Latvija pradeda pereinamąjį laikotarpį, ruošdamasi tapti nepriklausoma valstybe. Toks pats pranešimas buvo išsiųsta kitoms šalims, SSRS respublikoms ir demokratinėms organizacijoms.

Tądien prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų Rygoje buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, stebėjusių balsavimą. Po istorinio posėdžio už nepriklausomybę balsavę deputatai buvo pasitikti gėlėmis bei ovacijomis, o Dauguvos upės krantinėje įvyko daugiatūkstantinis mitingas. 

Šįmet dėl epidemiologinės padėties šalyje dauguma nepriklausomybės atkūrimo metinėms skirtų šventinių renginių vyks internetu.

Lietuvos vadovai sveikina Latviją

Šalies vadovai antradienį sveikina Latviją 31-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikinimą savo ir Lietuvos žmonių vardu perdavė Latvijos kolegai Egilui Levitui, anot Lietuvos vadovo, Lietuva ir Latvija – ne tik kaimynės, o tautos, kurias sieja bendra istorija, baltiškosios tradicijos ir kalbų artumas, ilgas kelias į nepriklausomybę ir laisvės siekis.

„Mūsų valstybes siejančios vertybės ir sutampantis požiūris į esminius politinius, saugumo ir ekonominius klausimus lemia sėkmingą dvišalį dialogą, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje“, – teigiama G. Nausėdos sveikinimo laiške.

Prezidentas Latvijai ir jos žmonėms taip pat palinkėjo ilgų klestėjimo metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Latvijos nepriklausomybės atkūrimas ir vėlesni pasiekimai yra atkaklios kovos už laisvę pavyzdys. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė ir šalių bendradarbiavimo svarbą.

„Latvijos nepriklausomybės atkūrimas ir puikūs vėlesni pasiekimai yra atkaklios kovos už laisvę nepaisant didelių sunkumų pavyzdys. Šiandien mūsų tautos yra labai artimos draugės ir sąjungininkės, kartu dirbančios stiprinant ES ir NATO, besidalijančios atsakomybe už regioninį saugumą ir siekiančios vieningos ir laisvos Europos“, – rašoma premjerės sveikinime.

„Mūsų glaudžią partnerystę šiandien stiprina konkrečios iniciatyvos, infrastruktūros projektai, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas bei žmonių tarpusavio ryšiai. Didžiuojuosi matydama, kad lietuviai ir latviai rodo vis daugiau susidomėjimo vieni kitų istorija, kultūra ir tradicijomis, kurių daugelis yra panašios. Esu tikra, kad mūsų abiejų šalių ryšiai vis stiprės“, – teigiama jame.

Latviją pasveikino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Nuoširdžiai sveikinu bei linkiu Saeimai sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities visiems Latvijos gyventojams“, – teigiama parlamento vadovės sveikinime.

V. Čmilytė-Nielsen savo sveikinime džiaugėsi ir vertino puikius Lietuvos ir Latvijos ryšius.

„Su malonumu prisimenu kovo pradžioje įvykusį vizitą Rygoje, glaudžiai bendradarbiaujame ir daugiašaliu formatu. Mūsų šalys dalijasi patirtimi skirtingais lygmenimis, siekdamos to paties tikslo – kurti modernią valstybę, užtikrinančią piliečių gerovę“, – sakė parlamento vadovė.

1990 metais gegužės 4 dieną Latvija paskelbė atkurianti šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.