NATO rytiniame sparne esanti Lenkija, kuri turi sieną ir su karo draskoma Ukraina, ir su Rusijos Kaliningrado sritimi, yra tarp daugiausiai karinėms reikmėms išleidžiančių NATO narių.

Pagal kitų metų biudžetą 4,8 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP) bus skirta gynybai. NATO sąjungininkės yra pažadėjusios iki 2035 metų išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. savo BVP ir Lenkija yra viena iš pirmaujančiųjų šiuo klausimu.

Kad gautų tam pinigų, šalis planuoja vienkartinį bankininkystės sektoriui taikomo pelno mokesčio padidinimą iki 30 proc. kitais metais, sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. 2027-aisiais šis mokestis sumažės iki 26 proc., o 2028-aisiais – iki 23 procentų.

Paskelbdamas planą D. Tuskas sakė, kad jei Lenkija nori būti valstybe, pasirūpinančia silpniausiais, garantuojančia didesnius atlyginimus, valstybe, kuri privalo būti saugi, reikia didžiulių investicijų į kariuomenę, o „tai paprasčiausiai reiškia, kad mums reikia daugiau pinigų“.

Finansų ministerijos skaičiavimais, Lenkijos valstybės skolos ir BVP santykis šiemet sudarys 48,9 proc., o piką pasieks 2029-aisiais, kai bus 59,5 proc., taigi, neviršys konstitucijoje įrašyto 60 proc. slenksčio.

Tačiau projektui dar turi pritarti parlamentas ir naujasis prezidentas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis), kuris per rinkimų kampaniją žadėjo vetuoti bet kokį mokesčių didinimą.