Nuo praėjusios vasaros tūkstančiai migrantų ir pabėgėlių, daugiausia iš Artimųjų Rytų, nesėkmingai mėgina kirsti Lenkijos sieną, šalis tai laiko „hibridinio karo“ dalimi. Varšuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Baltarusijos režimą surengus šį antplūdį žadant lengvą patekimą į ES ir laiko šią operaciją remiama iš Maskvos. Minskas kaltinimus neigia.
Pastaruoju metu šiuos bandymus kirsti sieną nustelbė karas Ukrainoje. Tačiau neseniai Baltarusijai uždarius likusius migrantų centrus, pasieniečių ir nevyriausybinių organizacijų teigimu, mėginimų kirsti sieną vėl padaugėjo. Praėjusią savaitę į Lenkiją iš Baltarusijos bandė patekti apie 500 žmonių. „Mums susidaro įspūdis, kad įsakyta atstumti absoliučiai visus, nepaisant jų padėties ar sveikatos būklės“, – sakė Monika Matus iš Lenkijos aktyvistų tinklo „Grupa Granica“ („Pasienio grupė“). „Šie žmonės negali tikėtis nei medicininės, nei jokios kitos pagalbos“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Nevyriausybinės organizacijos taip pat smerkia „precedento neturinčius“ teisinius procesus prieš jų aktyvistus. „Rimti baudžiamieji kaltinimai pateikiami už humanitarinės pagalbos ar pastogės suteikimą arba šių žmonių išvedimą iš miško į saugią vietą“, – sakė Helsinkio žmogaus teisių fondo advokatas Jaroslawas Jagura. „Už nelegalaus sienos kirtimo organizavimą gresia aštuoneri metai kalėjimo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Tačiau Lenkijos pasieniečių atstovė spaudai Anna Michalska pateikia visai kitokį situacijos vertinimą. Ji sakė, kad išstumiami tik migrantai, traukiantys į Vokietiją. Jiems „nurodyta palikti Lenkijos teritoriją ir jie palydimi atgal per sieną“, AFP sakė A. Michalska. Ji tvirtino, kad medicininė konsultacija prieinama visiems, kurie to prašo, o tie, kurie tikisi likti Lenkijoje, „visada“ gali prašyti prieglobsčio. NVO tokius pareiškimus vadina „melu“. Susidariusią situaciją sunku patikrinti, nes vyriausybės sprendimu nuo rugsėjo mėnesio pasienio zona uždaryta nerezidentams, įskaitant žurnalistus ir humanitarines organizacijas.
Lenkija taip pat pasiuntė ten kelis tūkstančius karių ir pradėjo statyti naują sieną, kuri atsieis 350 mln. eurų. Prie šios sienos migrantų laukia tik „barikada ir pelkės“, sakė M. Matus. Ji pridūrė, kad Baltarusijos pareigūnai dabar „išvaro“ tuos, kurie liko jų migrantų centruose, o tai „silpniausieji, šeimos su vaikais, daugiavaikės, nėščios moterys“. „Būtent jie dabar bando kirsti sieną“, – pridūrė ji, sakydama, kad Lenkijos pasieniečiai „juos visus stumia atgal“.
Praėjusį savaitgalį aktyvistai pateikė skundą prokurorams prieš pasienio tarnybą dėl tariamo 12 žmonių, įskaitant neįgalius asmenis ir nėščią moterį, išstūmimo. „Jie vėl atsidūrė miške, kur temperatūra nukrenta iki minus trijų laipsnių Celsijaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Helsinkio žmogaus teisių fondo teisininkė Marta Gorczynska. Anksčiau šią savaitę Lenkijos teismas priėmė palankų sprendimą trims afganistaniečiams, kurie buvo išstumti, nepaisant jų prašymo suteikti prieglobstį.
Jungtinių Tautų, Europos Komisijos ir Europos Tarybos atstovai pasmerkė Lenkijos pareigūnų požiūrį į migrantus, kurie kai kuriais atvejais iš tikrųjų yra pabėgėliai nuo karo. Tuo pačiu metu, priimdama didžiulį skaičių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, pasaulio akyse Lenkija pelnė atviros ir užjaučiančios šalies reputaciją. Nevyriausybinės organizacijos kalba apie „dvi sienas“ ir stebisi, kodėl Lenkija padeda iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, o pagalba žmonėms prie Baltarusijos sienos „stigmatizuojama ir laikoma nusikalstama“.
