Lenkijos prezidentas priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Rusijos įtakos

Toks žingsnis yra prieštaringai vertinamas kritikų, nes, anot jų, paverčia politikus teisėjais.

Lenkija – su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos kaimynė ir tvirta sąjungininkė – pristatė komisiją likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų.

Daugelis nepriklausomų ekspertų teigia, kad minimas įstatymas pažeidžia konstituciją ir ragino prezidentą jį atmesti.

Devyni komisijos nariai, kuriuos skirs žemieji parlamento rūmai, spręs, ar jos tiriami asmenys 2007–2022 metais pasidavė Rusijos įtakai, ir taikys griežtas bausmes.

„Tikiuosi, kad parlamentas atsakingai pasirinks komisijos narius“, – per televiziją transliuotame pareiškime sakė A. Duda.

Valstybės vadovas, kuris yra valdančiosios nacionalistinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas, taip pat teigė, kad paprašys ministro pirmininko pasiūlyti Europos Vadovų Tarybai sudaryti lygiavertę Europos Sąjungos lygmens komisiją.

Vyriausybė nenumatė jokio apeliacinio proceso kaltais pripažintiems asmenims, kuriems 10 metų gali būti uždrausta eiti viešąsias pareigas, susijusias su valstybės finansais ir įslaptinta informacija.

Anot valdžios, deklaruojamas tikslas – užkirsti kelią tokiems asmenims vėl veikti Rusijos įtakoje ir pakenkti Lenkijos interesams.

„Pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“

Pagal naująjį įstatymą būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje tirti. Daugelio nuomone, įstatymo projektas yra nukreiptas prieš buvusį premjerą Donaldą Tuską, dabar vadovaujantį pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“ (PO).

Kritikai sako, kad šiuo įstatymo projektu pažeidžiamas demokratinis valdžių atskyrimas, nes siūlomai komisijai siekiama suteikti teismo įgaliojimus.

Šalies ombudsmenas pareiškė, kad kai kurios jo nuostatos pažeidžia Konstituciją. Teigiama, kad tai bandymas sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų spalį vyksiančius rinkimus.

„Šie nuostatai pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“, – sakė Slawomiras Patyra (Slavomiras Patyra), Marie Sklodowskos-Curie (Mari Sklodovskos-Kiuri) universiteto Liubline konstitucijos ekspertas.

Anot jo, siūloma komisija tirtų ir persekiotų „visus, kas kritikuos dabartinę politinę ar ekonominę tvarką“, nes Rusijos įtakos apibrėžimas įstatyme yra miglotas.

Nuo 2015-ųjų valdanti PiS kaltina D. Tuską pernelyg dideliu draugiškumu Rusijai, kai jis 2007–2014 metais dirbo premjero poste ir sudarė Rusijai palankių susitarimų dėl gamtinių dujų.

Siūlomai komisijai būtų suteikti prokuroro ir teisėjo įgaliojimai. Ji galėtų skirti bausmes, įskaitant 10 metų draudimą pareigūnams eiti pareigas, susijusias su valstybės lėšų panaudojimu.

Idėją sukurti priemonę, kuri leistų tirti Rusijos įtaką Lenkijos valdžiai, praėjusiais metais iškėlė pats D. Tuskas.

D. Tuskas, kuris 2014–2019 metais buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, sakė, kad svarbu ištirti įtariamą Rusijos vaidmenį telefoninių pokalbių pasiklausymo skandale, kuris padėjo 2015 metais į valdžią ateiti partijai PiS, ir padidinant rusiškų anglių importą į Lenkiją.

Valdančioji partija pasinaudojo šia idėja ir lapkričio mėnesį paskelbė savo planus dėl tokios komisijos sudarymo.

Ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) teigimu, komisija reikalinga tam, kad būtų galima patikrinti praeitį ir pašalinti bet kokią likusią Rusijos įtaką ateityje.