Vokietijos konstitucinis teismas pripažino, kad ES Reformų sutartis neprieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau sustabdė dokumento ratifikavimą, kol bus padaryti reikiami įstatymų pakeitimai.

Teismas nurodė keisti įstatymus

Abeji Vokietijos parlamento rūmai jau ratifikavo 2007 m. ES valstybių narių pasirašytą Lisabonos sutartį, tačiau prezidentas Horstas Koehleris dar nepasirašė šio dokumento, laukdamas Konstitucinio teismo nutarties. Prezidento parašas būtinas baigti dokumento ratifikavimo procesą.

„Apibendrinant šalies Pagrindinis įstatymas sako „taip“ Lisabonos sutarčiai, tačiau reikalauja sutvirtinti parlamento atsakomybes nacionaliniu lygiu“, - nurodė teisėjas Andreas Vosskuhle.

Konstitucinis teismas nurodė pataisyti įstatymus taip, kad bet kokiems galimiems Lisabonos sutarties pakeitimams ateityje būtų privalomas Vokietijos parlamento pritarimas.

Teismo paskelbta nutartis pašalino vieną paskutinių kliūčių Lisabonos sutarčiai, kuria siekiama stipresnės vadovybės, efektyvesnės užsienio politikos ir sąžiningesnės sprendimų priėmimo sistemos 27 valstybes vienijančioje Bendrijoje.

Kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos Bendrijos narės.

Reformų priešininkų stovykla

Į Vokietijos konstitucinį teismą dėl Lisabonos sutarties kreipėsi daugiau nei 50 žemųjų parlamento rūmų - Bundestago deputatų, tarp jų grupė kanclerės Angelos Merkel konservatyvaus bloko ir kraštutinių kairiųjų politinės partijos „Die Linke“ parlamentarų.

Lisabonos sutarties priešininkų stovyklai vadovavo konservatyvių pažiūrų parlamentaras Peteris Gauweileris iš Bavarijos krikščionių socialinės sąjungos (CSU), kuris tvirtino, kad šis dokumentas atvers kelią ES lyderiams siekti įstatymų priėmimo Briuselyje, apeinant nacionalinius parlamentus.

Jei Konstitucinis Teismas būtų parėmęs skundus, tai išprovokuotų naują institucinę krizę Bendrijoje ir galbūt galutinai sužlugdytų šią sutartį.

Ilgas kliūčių ruožas

Lisabonos sutartis buvo parengta vietoje ES konstitucijos, kurią 2005-aisiais referendumuose atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai.

Airija pernai referendume atmetė Lisabonos sutartį, tačiau spalio pradžioje ketina surengti dar vieną balsavimą, gavusi garantijas, kad Dublinas galės savarankiškai spręsti mokesčių, neutraliteto ir etikos klausimus.

Čekijos ir Lenkijos euroskeptiškų pažiūrų prezidentai atsisakė pasirašyti Lisabonos sutartį, kol nežinomi antrojo Airijos referendumo rezultatai.