Dvi dienas prabangiame Biurgenštoko kurorte vyksiančiame susitikime dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dar daugiau kaip 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, bet Rusija nebuvo pakviesta.
Šveicarijos teigimu, tikslas yra parengti pradinį pamatą keliui į taiką, galiausiai įtraukiant ir Rusiją, bet V. Putinas penktadienį šią konferenciją pavadino triuku dėmesiui nukreipti.
Jis pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš keturių savo rytinių bei pietinių regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.
V. Zelenskis V. Putino reikalavimus pasmerkė kaip teritorinį ultimatumą, primenantį nacistinės Vokietijos diktatorių Adolfą Hitlerį. NATO ir JAV taip pat iškart atmetė Maskvos sąlygas.
Po beveik metus trukusios aklavietės Ukraina šį pavasarį buvo priversta pasitraukti iš dešimčių pafrontės kaimų, nes rusų pajėgos turi reikšmingą pranašumą karių skaičiumi ir ištekliais.
Tačiau nuo gegužės vidurio Rusijos žengimas į priekį sulėtėjo, o V. Zelenskis tikisi dar labiau pakreipti įvykių eigą ką tik įvykusiu Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir taikos susitikimais.
50 mlrd. dolerių, saugumo susitarimas
G-7 viršūnių susitikime Italijoje, kuriame dalyvavo ir V. Zelenskis, ketvirtadienį buvo sutarta dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto.
G-7 lyderiai pažadėjo, kad rems Ukrainą tiek, kiek reikės.
V. Zelenskis sakė, kad naujoji paskola bus skirta ir gynybai, ir atstatymui, o V. Putinas tai pavadino vagyste ir įspėjo, kad už ją bus nubausta.
Be to, ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Ukrainos vadovas pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo Jungtinės Valstijos įsipareigojo teikti ilgalaikę paramą Ukrainai kare su Rusija. V. Zelenskis tai pavadino tiltu į Ukrainos narystę NATO.
J. Bidenas iš Italijos į Šveicariją nevyksta. Į Ukrainos taikos konferenciją jis siunčia savo viceprezidentę Kamalą Harris (Kamalą Haris), tačiau kiti G-7 lyderiai – iš Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Italijos – turi dalyvauti.
Tarp kitų į Šveicariją vykstančių lyderių yra ES vadovai, Argentinos, Kolumbijos, Čilės, Suomijos ir Lenkijos prezidentai.
Viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje bus siekiama, kad 92 dalyvaujančios šalys priimtų galutinę deklaraciją dėl kai kurių preliminarių pagrindinių principų.
Rusijos sąjungininkės bloke BRICS Brazilija ir Pietų Afrika į Šveicariją siunčia tik pasiuntinius, o Indijai bus atstovaujama ministrų lygiu. Kinija nedalyvauja dėl to, kad nebuvo pakviesta Rusija.
Bendro požiūrio paieškos
Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama siauroms temoms, remiantis bendrais V. Zelenskio 10 punktų taikos plano, pateikto 2022-ųjų pabaigoje, ir Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl karo Ukrainoje dalykais.
Bus ieškoma kelio link ilgalaikės taikos Ukrainoje remiantis tarptautine teise ir Jungtinių Tautų chartija, galimų gairių siekiant šio tikslo ir abiejų konflikto šalių taikos proceso.
Ekspertai įspėja neturėti pernelyg didelių lūkesčių dėl šio susitikimo.
„Prasmingos derybos, kurios tikrai galėtų užbaigti niokojamą karą Ukrainoje, dar nepasiekiamos, – nurodo idėjų kalvė „International Crisis Group“ (ICG). – Kyjivas ir jo rėmėjai bus labai spaudžiami susitikime pasiekti apčiuopiamų rezultatų [...], daugiau nei JT chartijos teritorinio vientisumo principų patvirtinimai.“
Plenarinė sesija dalyvaujant visoms delegacijoms bus surengta šeštadienį.
Sekmadienį darbo grupėse detaliai bus aptartos trys temos: branduolinis saugumas, laivybos laisvė ir maisto sauga, humanitariniai aspektai. Tai apima laivybą Juodojoje jūroje, karo belaisvius, laikomus civilius ir deportuotus vaikus.
Numatomas ir antras toks viršūnių susitikimas. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas antradienį sakė, jog Kijivas tikisi, kad antrajame dalyvaus Rusija ir kad jai kiti dalyviai įteiks bendrą planą.
Biurgenštoko kalną iš trijų pusių supa ežeras, o viešbučio kompleksas yra maždaug 450 m aukštyje virš vandens, tad palyginti nesunku užtikrinti fizinį jo saugumą.
Tačiau Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad prieš susitikimą buvo surengta kibernetinių atakų prieš jos svetaines, kad padaugėjo dezinformacijos.
Rusijos ekspertas Samuelis Charapas (Samuelis Čarapas) iš idėjų kalvės RAND apie susitikimą Šveicarijoje sakė: „Rusija akivaizdžiai labai stengiasi parodyti savo apmaudą [...]. Tai kažką sako. Išvengti proukrainietiškos koalicijos išplėtimo: jiems tai rūpi.“
Naujausi komentarai