57 metų M. Rutte pakeis Jensą Stoltenbergą, kuris, dešimtmetį vadovavęs NATO, susidūrė ir su Rusijos karu Ukrainoje, ir su augančia Kinijos galia, ir pirmąja Donaldo Trumpo kadencija Vašingtone.

Abu politikos veteranai prie NATO būstinės Briuselyje padės vainiką kariams, žuvusiems per 75-erių metų aljanso istoriją, o paskui ceremoniniu (islandišku) plaktuku bus pažymėtas oficialus pareigų perdavimas.

Pasirinkdamos M. Ruttę, tvirtą JAV sąjungininką ir ryžtingą Ukrainos rėmėją, 32 NATO šalys pasirinko lyderį, kuris, kaip tikimasi, toliau rems Kyjivą ir stengsis stiprinti paties aljanso gynybą Rusijos grėsmių akivaizdoje.

„Gali būti niuansų, galbūt pasikeis akcentai, bet bus ir daug tęstinumo“, – AFP sakė vienas aukšto rango NATO diplomatas.

„Kas yra šokių aikštelėje“

Lapkričio 5 dieną Jungtinėse Valstijose vyksiantys rinkimai bus pirmas rimtas išbandymas M. Ruttei, nulemsiantis jo pirmąją ketverių metų kadenciją NATO vadovo pareigose.

Per rinkimų kampaniją D. Trumpas grasino neginti NATO narių, kurios skiria nepakankamai lėšų gynybai, ir žadėjo, kad gali greitai susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

M. Rutte – žinomas dėl savo sumanaus elgesio su D. Trumpu – liepė sunerimusioms Europos šalims liautis „verkšlenti“ dėl galimo įnoringos realybės šou žvaigždės sugrįžimo.

„Turime dirbti su tuo, kas yra šokių aikštelėje“, – sakė jis vasario mėnesį.

Tačiau netikrumas dėl būsimos Vakarų paramos Ukrainai kyla tuo metu, kai Rusijos pajėgos veržiasi pirmyn mūšio lauke, praėjus daugiau nei dvejiems su puse metų nuo Kremliaus plataus masto invazijos pradžios.

NATO, kurio narės tiekia 99 proc. visos užsienio ginkluotės Ukrainai, liepos mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime susitarė imtis aktyvesnio vaidmens tiekiant ginklus, o M. Rutte bus labai svarbus šios paramos kuratorius.

„Didelė šeima“

Dar viena svarbi M. Rutte užduotis bus toliau spausti NATO nares daugiau lėšų skirti savo pačių kariuomenėms, kad būtų galima atremti bet kokią galimą grėsmę iš Maskvos.

Pastūmėtos karo Ukrainoje ir spaudimo iš Vašingtono, Europos šalys jau padidino savo išlaidas gynybai. Šiais metais 23 šalys ketina pasiekti NATO tikslą – savo kariuomenei skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusijos keliama grėsmė tęsis metų metais, nepaisant to, kokie bus rezultatai Ukrainoje, aiškiai suprantama, kad reikės daugiau.

Tai gali būti sunki užduotis M. Ruttei, kuris matė, kad Nyderlandai iškeltą tikslą pasiekė tik keturioliktaisiais ir paskutiniaisiais jo valdymo metais.

Net jei M. Rutte norėtų pakeisti NATO kryptį, jam greičiausiai būtų sunku pajudinti rūpestingu narių sutarimu grindžiamą aljansą.

J. Stoltenbergas, kurio įgaliojimai buvo pratęsti tris kartus, stengėsi ieškoti pusiausvyros, o Rusijos agresijos akivaizdoje NATO atgimė su nauja energija.

Buvęs Norvegijos premjeras sakė savo įpėdiniui, kad didžiausias iššūkis, su kuriuo jis susidurs, – priversti visus kartais besivaidijančius NATO lyderius susitarti.

„Tai didelė šeima, puiki šeima, bet kartais kyla iššūkis, kaip išlaikyti juos visus laimingus vienu metu“, – sakė J. Stoltenbergas savo baigiamojoje kalboje.