Singapūre su oficialiu vizitu viešintis E. Macronas teigė, kad Europos valstybės yra pasirengusios įvesti naujas sankcijas Maskvai, jei ji nesilaikys reikalavimų, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija turi patvirtinti, kad yra pasirengusi padaryti tą patį.
Pabrėždamas, kad tai bus „amerikiečių patikimumo išbandymas“, E. Macronas sakė, kad jei Rusija „patvirtins, jog nėra pasirengusi sudaryti taikos“, Vašingtonas turės patvirtinti savo įsipareigojimą įvesti sankcijas Maskvai.
„Prieš 48 valandas kalbėjau su prezidentu Trumpu, kuris parodė savo nekantrumą. Dabar kyla klausimas, ką darysime mes? Mes (europiečiai) esame pasirengę“, – teigė jis.
Maskva atmetė raginimus nedelsiant sudaryti paliaubas ir toliau intensyviai bombarduoja Ukrainą, nors diplomatinės pastangos užbaigti karą yra įgavusios pagreitį.
D. Trumpas sekmadienį vėlai vakare po rusų atakų Ukrainoje pavadino Vladimirą Putiną bepročiu, tačiau, nors grasino sankcijomis Maskvai, kol kas apie oficialias priemones prieš Rusiją neskelbia.
E. Macronas skaitys įžanginę kalbą Singapūre vykstančiame „Šangri La dialogo“ saugumo forume – pagrindinėje Azijos saugumo ir gynybos konferencijoje, kurioje praėjusiais metais kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dabar kyla klausimas, ką darysime mes?
Šią savaitę Prancūzijos lyderis pareiškė tikįs, kad D. Trumpas suprato, jog V. Putinas melavo teigdamas, kad yra pasirengęs taikai Ukrainoje, ir tikisi, kad JAV prezidento pyktis virs veiksmais.
E. Macronas sakė, kad atėjo laikas pagrasinti Rusijai „daug didesnėmis sankcijomis“, kad įtikintų ją nutraukti plataus masto karą, prasidėjusį 2022-aisiais įsiveržus į Ukrainą.
Gegužės 10 dieną Prancūzijos prezidentas kartu su kitais Europos lyderiais apsilankė Kyjive, kur, pritariant Vašingtonui, pateikė Rusijai ultimatumą sutikti sudaryti paliaubas.
E. Macronas: pozicija Izraelio atžvilgiu turės griežtėti, jei padėtis Gazos Ruože negerės
E. Macronas penktadienį pareiškė, kad Europos valstybės turėtų „sugriežtinti bendrą poziciją“ Izraelio atžvilgiu, jei jis tinkamai nereaguos į humanitarinę padėtį Gazos Ruože.
Didėjant tarptautiniam spaudimui Izraeliui dėl gilėjančios bado krizės Gazos Ruože, E. Macronas teigė, kad reikia imtis veiksmų „per kelias artimiausias valandas ir dienas“.
Jis taip pat tvirtino, kad palestiniečių valstybės pripažinimas su tam tikromis sąlygomis yra „ne tik moralinė pareiga, bet ir politinė būtinybė“.
Jei per artimiausias valandas ir dienas nebus reaguojama į humanitarinę padėtį Gazos Ruože, „turėsime sugriežtinti savo bendrą poziciją“, pažymėjo E. Macronas.
Tai reiškia, kad reikia atsisakyti prielaidos, jog žmogaus teisių yra laikomasi, ir taikyti sankcijas, teigė Prancūzijos vadovas likus kelioms valandoms iki kreipimosi į susirinkusiuosius mieste-valstybėje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime gynybos klausimais.
E. Macronas yra išvykęs į diplomatinę kelionę po Pietryčių Aziją, kurios metu anksčiau šią savaitę taip pat lankėsi Vietname ir Indonezijoje.
Lankydamasis Džakartoje E. Macronas ir Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto (Prabovas Subjantas) paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Izraelio planus perimti Gazos Ruožo kontrolę ir bet kokius veiksmus, kuriais siekiama „prievarta iškeldinti palestiniečius iš jų tėvynės“.
E. Macronas Indonezijos sostinėje sakė, kad Paryžius tikisi „paskatinti palestiniečių valstybės pripažinimą tam tikromis sąlygomis“, įskaitant islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ demilitarizavimą ir Izraelio teisės egzistuoti ir gintis pripažinimą.
Humanitarinė padėtis Gazos Ruože tebėra sunki, nors po daugiau nei du mėnesius trukusios Izraelio blokados į šią teritoriją pradėjo plūsti pagalba.
Aprūpinimo maistu ekspertai teigė, kad badas gresia kas penktam žmogui.
Izraelis suintensyvino karinį puolimą Gazos Ruože, siekdamas nugalėti islamistų grupuotę „Hamas“ praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo 2023-iųjų spalio, kai grupuotė surengė ataką prieš Izraelį, įžiebusią šį karą.
