Maltoje šeštadienį prasidėjo trečiasis Ukrainos remiamų taikos derybų raundas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 60 šalių atstovai.
Maskva pasmerkė susitikimą kaip antirusišką renginį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į susirinkusiuosius kreipėsi pirmąją iš dviejų dienų uždarų nacionalinio saugumo ir politikos patarėjų derybų, kurios, kaip jis tikisi, paskatins palaikyti jo 10 punktų planą karui užbaigti.
Vėliau socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime jis teigė, kad derybose dalyvauja 66 šalys, o tai, pasak jo, įrodo, kad planas pamažu tampa visuotinis.
Po panašių šią vasarą įvykusių susitikimų Džidoje ir Kopenhagoje ukrainiečiai tikisi, kad galiausiai pavyks surengti valstybių vadovų susitikimą.
„Susitikimas patvirtino didelį susidomėjimą pagrindiniais Ukrainos taikos formulės elementais ir didėjantį jų palaikymą“, – šeštadienį sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.
Anot jo, Izraelio ir „Hamas“ karo fone jis taip pat parodė, kad „teisingos taikos atkūrimas svarbus ne tik Ukrainai, bet ir pasauliniu mastu – tai raginimas gerbti tarptautinę teisę“.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atmetė Maltos derybas kaip akivaizdžiai antirusišką renginį. Ketvirtadienį ji pareiškė, kad jos neturi nieko bendra su taikaus sprendimo paieškomis.
Susitikimas patvirtino didelį susidomėjimą pagrindiniais Ukrainos taikos formulės elementais ir didėjantį jų palaikymą.
„Akivaizdu, kad tokie susibūrimai neturi jokios perspektyvos, jie tiesiog duoda priešingą rezultatą“, – teigė M. Zacharova.
Kinija delegatų neatsiuntė
Į Maltą atvyko ir JAV, ES bei Jungtinės Karalystės, ištikimų Kyjivo rėmėjų po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos, atstovai.
Remiantis sąrašu, su kuriuo prieš prasidedant deryboms susipažino naujienų agentūra AFP, Turkijai, pasisiūliusiai tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, taip pat atstovaujama.
Taip pat dalyvauja Pietų Afrikos Respublika (PAR), Brazilija ir Indija – visos jos priklauso įtakingam BRICS blokui, kuriam priklauso ir Rusija.
PAR ir Indija nepasmerkė Rusijos invazijos, o Brazilija atsisakė prisijungti prie Vakarų valstybių, siunčiančių ginklus Ukrainai ar taikančių sankcijas Maskvai.
Kinija, kuri tvirtina esanti neutrali ir atsisako kritikuoti invaziją, delegatų neatsiuntė, nors, pasak ES pareigūno, rugpjūtį Džidoje tą padarė.
Organizatoriai tikisi, kad Maltos susitikime bus priimtas bendras pareiškimas, nes abu ankstesni susitikimai baigėsi be galutinės deklaracijos.
