JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) siekia pozicionuoti save kaip taikdarį kare, kilusiame Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 metų vasarį, tačiau per du ankstesnius Vašingtono tarpininkaujamų derybų raundus nebuvo matyti jokių proveržio ženklų.
„Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams į Vašingtoną skridusiame lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.
Ukraina teigia, kad Rusija nenori eiti į kompromisus dėl savo didelių teritorinių ir politinių reikalavimų ir nori tęsti kovą.
„Net ir trišalių susitikimų Ženevoje išvakarėse Rusijos kariuomenė neturi jokio kito įsakymo, kaip tik tęsti atakas Ukrainoje. Tai daug pasako apie tai, kaip Rusija vertina partnerių diplomatines pastangas“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Tik esant pakankamam spaudimui Rusijai ir aiškioms saugumo garantijoms Ukrainai, šį karą galima realiai užbaigti“, – pridūrė jis.
Derybos, kurios, pasak Kremliaus, vyks už uždarų durų ir be žiniasklaidos, rengiamos po dviejų ankstesnių derybų etapų, kurie šiais metais įvyko Abu Dabyje.
V. Zelenskis teigė, kad jo komanda jau pirmadienį atvyko į Ženevą, o Rusijos delegacijos šaltinis antradienį patvirtino, kad jų komanda anksti ryte nusileido šiame Šveicarijos mieste.
Tuo tarpu kovos per naktį nesiliovė. Rusija teigia atremusi daugiau nei 150 dronų atakų, o Ukrainos pareigūnai iš Odesos uostamiesčio pranešė apie apgadintus pastatus ir mažiausiai du sužeistuosius po dronų atakos.
Neišspręsti klausimai
Karas Ukrainoje virto kruviniausiu ginkluotu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Per karą žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o rytinė ir pietinė Ukrainos dalys buvo nuniokotos.
Rusija yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymą ir teritorijas, kurias Maskvos remiami separatistai buvo užėmę iki 2022-ųjų.
Ji reikalauja, kad Ukrainos kariuomenė pasitrauktų iš stipriai įtvirtintų ir strategiškai svarbių teritorijų.
Kyjivas atmetė šį reikalavimą, kuris būtų politiškai ir kariškai sudėtingas, ir pareikalavo tvirtų Vakarų saugumo garantijų.
Ukraina praėjusią savaitę iš Rusijos atkovojo 201 kv. km teritorijos, pasinaudojusi tuo, kad buvo blokuoti Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Atkovota teritorija yra daugiausia sutelkta maždaug 80 km į rytus nuo Zaporižios miesto – rajone, kuriame Rusijos pajėgos nuo 2025 metų vasaros padarė didelę pažangą.
Centrinėje srityje stovi didžiausia atominė elektrinė Europoje, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusija – tai dar vienas kliuvinys taikos susitarimui tarp Ukrainos ir Rusijos.
Kremlius vyriausiuoju derybininku Ženevoje paskyrė ultranacionalistinių pažiūrų buvusį kultūros ministrą Vladimirą Medinskį.
„Šį kartą planuojame aptarti platesnį klausimų spektrą, daugiausia dėmesio skirdami pagrindiniams, susijusiems su teritorijomis ir kitais reikalavimais“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai, aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta pakeisti derybininkų komandą.
Kyjivui atstovaus Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Baltieji rūmai turėtų atsiųsti JAV specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą (Stivą Vitkofą) ir D. Trumpo žentą Jaredą Kushnerį (Džaredą Kušnerį).