Pereiti į pagrindinį turinį

Maskva kaltina Europos Parlamentą mėginant klastoti istoriją

2019-09-20 19:46

Rusija penktadienį pažėrė griežtos kritikos dėl Europos Parlamento šią savaitę priimtos rezoliucijos, raginančio Europos Komisiją duoti atkirtį Rusijos pastangoms teisinti sovietinio režimo įvykdytus nusikaltimus.

Scanpix nuotr.

Ketvirtadienį Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto 80-ųjų metinių proga priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai Maskvos „pastangas iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus“ pavadino informacinio karo prieš demokratišką Europa dalimi.

„Europos Parlamentas (...) ragina Komisiją imtis ryžtingų kovos su šiais veiksmais priemonių“, – rašoma rezoliucijoje.

Dokumente taip pat raginama imtis priemonių prieš bet kokį Holokausto neigimą, įskaitant nacių ir jų kolaborantų nusikaltimų menkinimą.

„Kalba eina apie dar vieną šiurkštaus istorijos klastojimo giją. Ši rezoliucija – ne kas kita, o revizionistinių teiginių rinkinys. Europos Parlamentas pasižymėjo dar vienu piktinamu mėginimu padėti lygybės ženklą tarp nacistinės Vokietijos – šalies agresorės – ir Sovietų Sąjungos, kurios tautos didžiulių aukų kaina išvadavo Europą nuo fašizmo“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame jos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime.

Ji pridūrė, kad teiginiai, jog Molotovo-Ribbentropo paktas sudarė sąlygas pradėti Antrąjį pasaulinį karą, „neturi nieko bendra su istorija“.

„Be to, rezoliucijoje nėra nė žodžio apie Vakarų šalių vykdytą nuolaidžiavimo agresoriui politiką, siekiant perorientuoti Hitlerio grobikiškus planus iš Vakarų į Rytų, ir apie šios linijos kulminaciją – 1938 metų Miuncheno suokalbį. Jo dalyviai atidavė sudraskyti naciams suverenią valstybę – Čekoslovakiją“, – pabrėžė M. Zacharova.

Anot URM atstovės, „daugelio paminėjimų apie Lenkijos – kuri, beje, dalyvavo minėtame „sudraskyme“ ir dar 1934 metais sudarė su Berlynu nepuolimo sutartį – „sunkų likimą“, panašus istorinės atminties išrankumas stulbina savo cinizmu“.

M. Zacharova perspėjo, kad pastangos „politizuoti ir persvarstyti istorinius faktus yra pavojingas kursas“.

„Nutylėdamas sau nemalonius puslapius ir savo nuožiūra traktuodamas „paretušuotą“ įvykių versiją Europos Parlamentas galutinai praranda ryšį su tikrove“, – rašo ji. – Mūsų giliu įsitikinimu, istorija privalo likti atsakingų profesionalų, o ne ją siaurais tikslais išnaudojančių politikų sritis.“

Europarlamentarai savo rezoliucijoje pabrėžė, kad Rusijos politikos elito vykdomas komunistinių nusikaltimų teisinimas stabdo Rusijos virsmą demokratine valstybe.

Viena iš rezoliucijos autorių – Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė – per diskusijas dėl šio dokumento sakė, kad rezoliucija „yra ne tik apie praeitį, bet ji skirta ateičiai, jaunajai kartai, kad ši istorija niekada nepasikartotų, o išlikusios Europos padalijimo linijos išnyktų galutinai“.

Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjungai pagal susitarimą su naciais okupavus Lietuvą, į lagerius ir tremtį išvežta daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų, per ginkluotą pasipriešinimą žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų