Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, praeitą savaitę vadovavęs Rusijos delegacijai per Ženevoje surengtas saugumo derybas su JAV , dar kartą patvirtino, kad Maskva neketina įsiveržti į Ukrainą, nepaisant Vakarų nuogąstavimų.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Rusijai yra būtinos Vakarų saugumo garantijos.

Praeitą savaitę derybos Ženevoje ir su jomis susijęs NATO ir Rusijos tarybos susitikimas Briuselyje buvo surengti Rusijai sutelkus netoli Ukrainos apie 100 tūkst. karių. Vakarai baiminasi, kad tai galbūt yra Maskvos pasiruošimai įsiveržti į kaimyninę šalį.

Be to, Rusija šią savaitę pasiuntė vis dar neįvardytą skaičių karių į savo sąjungininkę Baltarusiją, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, Minskui ir Maskvai ruošiantis kitą mėnesį surengti dideles pratybas. Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad Maskva gali pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui prieš Kijevą  keliomis kryptimis surengti.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad dalis šių pajėgų jau atvyko į Baltarusiją dalyvauti pratybose „Sąjungos ryžtas 2022“, truksiančioms iki vasario 20 dienos. Pranešime sakoma, kad manevrai vyks penkiuose kariniuose poligonuose ir kitose Baltarusijos vietovėse bei keturiose baltarusių karinių oro pajėgų bazėse.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį aplankė Ukrainą, kad dar kartą pademonstruotų Vakarų paramą Kijevo vyriausybei „nepaliaujamos“ Rusijos agresijos akivaizdoje. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino Europos Sąjungą greitai parengti naują saugumo planą, įskaitant pasiūlymus, turinčius padėti sumažinti įtampą su Maskva.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį savo ruožtu sakė, kad dar per anksti prognozuoti, ar krizę pavyks išspręsti derybomis.

„Daugelį metų didėjus įtampai toliau tylėti nėra protingas pasirinkimas“, – pabrėžė jis.

„Rusijos pusei mūsų ryžtas yra žinomas, – kalbėdamas virtualiame Pasaulio ekonomikos forume pridūrė O. Scholzas. – Tikiuosi, jie taip pat supras, kad bendradarbiavimo nauda nusveria tolesnės konfrontacijos kainą.“

Rusija neigė ketinanti pulti kaimyninę šalį, bet reikalavo Vakarų garantijų, kad NATO nebus plečiama priimant Ukrainą arba kurią nors kitą buvusią Sovietų Sąjungos respubliką, taip pat ragino nedislokuoti jose karių ir ginkluotės. Maskva taip pat spaudžia NATO sumažinti kontingentus ir ginkluotės atsargas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, prisijungusiose prie Aljanso pasibaigus Šaltajam karui.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės šiuo Maskvos reikalavimus griežtai atmetė, bet palieka atviras duris tolesnėms deryboms dėl ginkluotės kontrolės ir pasitikėjimą didinančių priemonių, turinčių sumažinti konfliktų grėsmę.

Tačiau S. Riabkovas tvirtino, kad jokių reikšmingų derybų su Vakarais negali būti, jeigu nebus patenkintas Rusijos pagrindinis reikalavimas – kad NATO nesiplėstų.

Jis perspėjo, kad Rusijos reikalavimai, išdėstyti praeitą mėnesį parengtame sutarties su JAV ir NATO projekte, „sudaro paketą, ir mes nesame pasiruošę jo skaldyti į atskiras dalis, pradėti svarstyti kai kurias iš jų, kol kitos yra nejudinamos.“

Rusų diplomatas sakė, kad vis glaudesni Ukrainos ryšiai su NATO sąjungininkėmis Rusijai kelia didelį saugumo iššūkį.

„Matome pavojų, kad Ukraina tampa vis labiau integruota į NATO netgi neįgijusi NATO valstybės narės oficialaus statuso“, – kalbėjo S. Riabkovas, atkreipęs dėmesį, kad Vakarų šalys aprūpina Kijeva ginklais, apmoko ukrainiečių karius ir rengia bendras pratybas.

„Visa tai yra nutaikyta tiesiai į Rusijos nacionalinio saugumo interesus, ir mes dėsime visas pastangas šiai padėčiai pakeisti, iš naujo subalansuoti šią situaciją diplomatinėmis priemonėmis“, – aiškino jis.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, kai ankstesnė prorusiška Kijevo vyriausybė buvo nuversta per provakarietiškų jėgų sukilimą. Tuo pačiu metu Maskva taip pat pradėjo remti ukrainiečių separatistus, perėmusius kontrolę didelėse teritorijose. Jau beveik aštuonerius metus ten besitęsiantis konfliktas pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Paklaustas, ar Rusija galėtų sutikti su NATO plėtros į rytus moratoriumu, kaip siūlė kai kurie politikos ekspertai, S. Riabkovas griežtai atmetė šią idėją ir pareiškė, kad Maskva jau yra patyrusi, kaip Vakarai išsižadėjo ankstesnių pažadų.

Jis pabrėžė, kad „mums prioritetas yra pasiekti nepaskandinamas, kulkų nepramušamas, teisiškai įpareigojamas garantijas“, jog Ukraina ir kitos buvusios sovietinės respublikos nebus priimtos į Aljansą.

S. Riabkovas užsiminė, kad JAV taip pat galėtų vienašališkai įsipareigoti niekada nebalsuoti už šių šalių priėmimą į NATO.

Rusija ragino JAV ir NATO kuo greičiau pateikti rašytinį atsakymą į jos siūlymus. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį žurnalistams sakė, kad Maskva tokį atsakymą tikisi gauti „artimiausiomis dienomis“.

Tačiau A. Blinkenas pareiškė, kad per ateinantį penktadienį planuojamas derybas Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu tokių rašytinių garantijų nepateiks.

„Tuo metu nepateiksiu dokumento užsienio reikalų ministrui Lavrovui. Mums reikia pamatyti, kur esame ir ar lieka galimybių“, – Kijeve žurnalistams sakė A. Blinkenas po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

„Turime pamatyti, kur esame, ir pažiūrėti, ar dar išlieka galimybių siekti diplomatijos ir dialogo, kuris, kaip jau sakiau, yra pats tinkamiausias kelias“, – sakė jis.

D. Kuleba pareiškė, kad Kijevas tikisi, jog derybos Ženevoje pavers Rusiją „mažiau agresyvia ir konstruktyvesne“.

Jis taip pat pakartojo, kad Ukraina „neplanuoja jokių puolimo operacijų“ prieš prorusiškus separatistus, galinčių išprovokuoti Maskvos atsaką.