Kaip buvusio Maskvos mero žmona Jelena Baturina uždirbo pirmuosius milijardus, savo knygoje pasakojo žurnalo „Forbes“ redaktorius Michailas Kozyrevas.

Savo verslą J.Baturina pradėjo nuo plastmasės produkcijos. Iš pradžių ji įkūrė konstruktorių biurą, kuriame buvo projektuojamos plastmasės gamybos technologijos, po to išsinuomojo cechą, kur prasidėjo pati gamyba, o po kurio laiko atidarė gamyklą. 1995 m.  Maskvos mero žmonos bendrovė „Inteko“ turėjo jau penkias gamyklas.

1998 m. „Inteko“ pelnas jau buvo skaičiuojamas dešimtimis milijonų dolerių, nors bendrovė pirkimams ir investicijoms buvo skyrusi vos kelis milijonus. Kaip bendrovei pavyko tai padaryti? M.Kozyrevas neabejoja, kad ji sėkmingo verslo paslaptis – Jurijus Lužkovas.

1992 m. prezidento Boriso Jelcino įsakymu paskirtas į Maskvos mero postą, J.Lužkovas greitai sugebėjo tvirtai atsistoti ant kojų ir apginti sostinę nuo oligarchų, bandžiusių įkelti koją į miesto ūkį. Maskvoje buvo įvesta sava valstybės turto privatizavimo sistema, leidusi filtruoti pirkėjus ir užmerkti akis į investicijas, kurių reikalavo įstatymai. Per vieną vadinamųjų investicinių konkursų gamyklą Maskvoje įsigijo ir „Inteko“.

1996 m. ji nusipirko plastmasės gamyklą „Krion“ už 234 mln. rublių, arba 47 tūkst. dolerių pagal tuometinį valiutų kursą. Tai daug ar mažai? Palyginti padės keliais mėnesiais anksčiau įvykęs Maskvos savivaldybės aukcionas, kuriame už 124 mln. rublių buvo parduotas dviejų kambarių butas Maskvos pakraštyje. Taigi Maskvos mero žmona įsigijo gamyklą su 100 darbininkų, 2,5 ha žemės ir 10 tūkst. kvadratinių metrų gamybinio ploto už dviejų chruščiovkų kainą.

XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje „Inteko“ tapo viena stambiausių plastmasinių indų gamintojų Rusijoje, išsikovojusi ketvirtadalį rinkos. J.Baturina mėgsta pabrėžti, kad plastmasinė taurelė – tai jos išradimas.

2000-aisiais „plastmasė“ nešė J.Baturinai 30 mln. dolerių metinio pelno. Bet tai nebuvo jos vienintelis verslas.

Nuo 1995 m. veikė statybų bendrovė „Inteko-stroj“, kuri vykdė pastatų fasadų rekonstrukciją, dažniausiai pagal valstybinius užsakymus.

1997 m. J.Baturina ir jos brolis Viktoras tapo banko „Russkij zemelnyj bank“ direktorių tarybos nariais. Tais pačiais metais J.Lužkovas savo įsakymu pasirinko šią kredito įstaigą įskaitymams į miesto biudžetą tvarkyti.

Dešimtmečio pabaigoje J.Baturina taip pat ėmėsi prekybos maistu. Dukterinė „Inteko“ bendrovė „Torgovyj dom „Moskva-Reka“ 2002 m. tapo Maskvos valdžios įgaliota maisto produktų tiekėją į sostinę.