Iškalbinga statistika

Kinijos vyriausybė drastiškai riboja uigūrų ir kitų šalies mažumų gimstamumą. Priverstinės sterilizacijos procedūrų, nėštumo nutraukimo griebiamasi gerokai dažniau, nei buvo manoma anksčiau, išvadą daro agentūra AP, įvertinusi oficialią statistiką ir dokumentus bei nukentėjusiųjų liudijimus. Šia agresyvia šeimos politikos forma siekiama apriboti musulmonų populiacijos augimą.

Remiantis vyriausybės statistika, gimstamumas uigūrų regionuose 2015–2018 m. sumažėjo daugiau nei 60 proc. Sindziange gimstamumas pernai nukrito 24 proc., kai šalies vidurkis – 4,2 proc.

Kinijos eksperto Adriano Zenzo tyrimas atskleidė, kad šalies vyriausybė išleido šimtus milijonų eurų gimstamumo kontrolei, smarkiai sulėtindama spartų gyventojų skaičiaus augimą.

"Tai dalis platesnio masto uigūrų pavergimo kampanijos", – sako su Vašingtone įsikūrusia nevyriausybine organizacija "Komunizmo aukų memorialo fondas" bendradarbiaujantis sociologas.

A.Zenzas buvo vienas iš pirmųjų, kuris dar 2017-aisiais, išanalizavęs palydovų duomenis ir viešai prieinamas Kinijos duomenų bazes, pranešė apie uigūrų regione egzistuojančias vadinamąsias perauklėjimo stovyklas.

Jis demaskavo valstybės vykdomą šeimų ardymo politiką, kai uigūrų vaikai atskiriami nuo tėvų: vyriausybė tokias stovyklas vadina švietimo centrais, kurie turi padėti kovoti su islamistų radikalėjimu, tačiau tikroji jų paskirtis – ištrinti etninių musulmonų kultūrinį identitetą.

Mirusysis užleidžia vietą

Agentūra AP nesulaukė Kinijos užsienio reikalų ministerijos ir Sindziango vyriausybės pakartotinių prašymų pakomentuoti situaciją. Anksčiau Pekinas teigė, kad naujos priemonės yra sąžiningos, nes dabar mažumoms leidžiama turėti tiek vaikų, kiek vadinamiesiems etniniams hano kinams, kurie sudaro didžiąją dalį gyventojų.

Pareigūnai nurodė sumokėti baudą už tai, kad turi daugiau nei du vaikus. Nesumokėjus baudos jai ir vyrui grėsė areštas ir perauklėjimo pamokos darbo stovyklose.

Vykdydami dabar panaikintą vieno vaiko politiką, valdžios institucijos kurį laiką skatino hano kinus naudoti kontraceptines priemones. Mažumų nariams vis dar buvo leista susilaukti dviejų vaikų ir net trijų. Tačiau sulig prezidento Xi Jinpingo atėjimu į valdžią, situacija pasikeitė. Kinų šeimoms leista turėti du ar tris vaikus, kaip ir mažumoms.

Vis dėlto ši lygybė egzistuoja tik popieriuje. Skirtingai nei mažumų atstovai, etniniai kinai, turintys daugiau nei tris vaikus, yra atleidžiami nuo priverstinių abortų, sterilizacijos ir įkalinimo.

Atskiriems administraciniams padaliniams, kuriuose dauguma gyventojų – mažumų atstovai, užbrėžiami net drastiški tikslai – nulinis gyventojų prieaugis. Tam centrinė valdžia negaili pinigų ir kasmet skiria vis daugiau lėšų įvairioms vaisingo amžiaus moterų sterilizavimui skirtoms programoms.

Represijos daugiavaikiams

Ką tai reiškia, puikiai žino provincijos kaimuose gyvenantys musulmonai. Tokie kaip Kinijoje gimusi kazachė Gulnara Omirzach, represijas patyrusi po trečiojo vaiko gimimo.

Pirmiausia moteriai buvo liepta naudoti kontraceptinę spiralę. Po dvejų metų, 2018-ųjų sausį, keturi pareigūnai atėjo į jos namus ir nurodė per tris dienas sumokėti maždaug 2 400 eurų baudą už tai, kad turi daugiau nei du vaikus. Nesumokėjus baudos jai ir vyrui grėsė areštas bei perauklėjimo pamokos darbo stovyklose.

"Neleisti žmonėms turėti vaikų yra neteisinga, – sako G.Omirzach. – Jie nori sunaikinti mus kaip žmones." Šeima sugebėjo surinkti pinigus, o vėliau pabėgo į Kazachstaną.

Priverstinė sterilizacija

Kinijos valstybinės institucijos reguliariai tiria mažumų moteris dėl galimo nėštumo. Nors kontraceptinių spiralių naudojimas ir moterims atliekamų sterilizacijos operacijų skaičius Kinijoje mažėja, Sindziange, šalies šiaurės vakaruose esančiame autonominiame regione, kur daugiausiai gyvena uigūrai, jų labai padaugėjo. Šios gyventojų kontrolės priemonės lydimos masinių sulaikymų – kaip auklėjamoji priemonė ir kaip bausmė už per gausią šeimyną.

Spiralės ir medikamentinė kontracepcija naudojamos ir vadinamosiose darbo stovyklose. Buvusi tokios įstaigos gyventoja Tursunay Ziyawudun sako, kad jai nuolat būdavo švirkščiami kažkokie vaistai, kol galiausiai dingo mėnesinės. Tardoma moteris nuolat buvo spardoma į pilvą. Dabar ji nebegali turėti vaikų ir dažnai kenčia pilvo skausmus.

Statistika šiuos liudijimus patvirtina. 2014 m. Sindziange buvo panaudota daugiau nei 200 tūkst. spiralių. Iki 2018 m. šis skaičius padidėjo daugiau nei 60 proc. ir priartėjo iki 330 tūkst. Sterilizacijų skaičius Sindziange nuo 2016 iki 2018 m. išaugo septynis kartus iki perkopė 60 tūkst. ribą. 2018 m. visų naujų kontraceptinių spiralių naudojimo atvejų teko būtent Sindziangui, kuriame gyvena vos 1,8 proc. šalies gyventojų.

Kolorado universiteto uigūrų ekspertas Darrenas Byleris mano, kad net jei uigūrų ir nesiekiama visiškai išnaikinti, norima, kad ši mažuma prarastų gyvybingumą ir būtų lengvai asimiliuojama.

Jo kolegė britė Joanne Smith Finley iš Niukaslo universiteto kalba kategoriškiau. "Tai genocidas, – sako ji. – Tai nėra momentinis šokiruojantis masinis nužudymas, tačiau tai lėtas, skausmingas, šliaužiantis genocidas."