A. Kramp-Karrenbauer, neretai vadinama AKK, 2018 metais perėmė iš A. Merkel CDU pirmininkės postą ir buvo laikoma potencialia kandidate perimti kanclerio postą, nors jos konservatyvus blokas patyrė virtinę nesėkmių per regioninius rinkimus.

Tačiau „ji dabar sako nebūsianti kandidatė į kancleres“, nurodė AFP pašnekovas.

Vėliau pirmadienį tai patvirtino ir pati A. Kramp-Karrenbauer.

„Nekelsiu savo kandidatūros į kanclerės pareigas“, – sakė ji žurnalistams Berlyne.

Pasak jos, partijai vadovauti turi tas žmogus, kuris yra kandidatas užimti kanclerio postą.

„Liksiu partijos pirmininke iki tol, kol nebus priimtas sprendimas dėl kanclerio kandidatūros“, – kalbėjo A. Kramp-Karrenbauer.

Ji sakė, kad išsaugos gynybos ministrės portfelį.

A. Kramp-Karrenbauer paskelbė šį netikėtą pareiškimą po to, kai per neeilinį CDU vadovybės posėdį pareiškė, kad centro dešinioji partija „nėra išsprendusi santykių“ su kraštutine dešiniąja partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir kraštutiniais kairiaisiais klausimo.

Visa tai klostėsi po CDU patirto akibrokšto Tiuringijos žemėje, kai šios partijos vietos įstatymų leidėjai nepakluso centrinės vadovybės pozicijai ir savo balsais palaikė AfD deputatus, kad nuverstų kraštutinių kairiųjų pažiūrų regiono vyriausybės vadovą.

AKK „iki vasaros suorganizuos procesą surasti kandidatui [į kanclerio postą] ir toliau paruošti partiją ateičiai, o tuomet atsisakys vadovavimo“, sakė AFP šaltinis.

Po šio žingsnio apie A. Kramp-Karrenbauer nebebus kalbama kaip apie labiausiai tikėtiną A. Merkel įpėdinę, kuria ji buvo laikoma dar prieš tai, kai su kanclerės pritarimu buvo paskirta CDU pirmininke.       

A. Kramp-Karrenbauer prie CDU vairo stojo 2018 metais, kovoje dėl partijos pirmininko posto įveikusi sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną (Jensą Španą) ir Friedrichą Merzą (Frydrichą Mercą) – buvusį partijos veteraną, kurį A. Merkel išstūmė iš didžiosios politikos prieš tapdama kanclere 2005 metais.   

57 metų A. Kramp-Karrenbauer, taip pat užimančiai gynybos ministro postą, sunkiai sekėsi stabdyti partijos elektorato balsų nutekėjimą kraštutiniams dešiniesiems.

Pasak partijos šaltinio, A. Merkel nori, kad A. Kramp-Karrenbauer liktų dirbti gynybos ministre, kuria ji buvo paskirta pernai liepą.

CDU krečia sumaištis nuo pat fiasko Tiuringijoje, kai buvo sulaužytas nerašytas susitarimas, jog šalies pagrindinės partijos jokiomis aplinkybėmis nebendradarbiauja su AfD.

A. Merkel pareiškė, kad balsavimas Tiuringijoje buvo „neatleistinas“, ir tvirtino, kad jo rezultatai „privalo būti panaikinti“.

AKK mėgino gelbėti padėtį, ragindama CDU regioninio padalinio deputatus pritarti naujiems rinkimams, bet po kelias valandas trukusių derybų išvyko nepasiekusi jokių aiškių rezultatų, todėl kilo daugiau klausimų dėl partijos lyderės smunkančio autoriteto.

Partnerių nerimas

Vokietijos federalinio parlamento rinkimai turėtų vykti ateinančių metų rudenį. Kita vertus, trapi valdančioji koalicija, suformuota CDU, jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąlygos (CSU) – ir centro kairiųjų socialdemokratų (SPD), gali iki to laiko neišsilaikyti.

AKK bandymai iš Berlyno primesti griežtą tvarką dėl nebendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais buvo visiškai nesėkmingi buvusiuose komunistiniuose šalies rytuose, kur sėkmingas AfD ir kraštutinės kairiosios partijos „Kairė“ pasirodymas kai kurių žemių rinkimuose trukdo tradicinių ideologijų partijoms suformuoti funkcionuojančias koalicijas.  

Po įvykių Tiuringijoje A. Merkel valdančiosios koalicijos mažesnieji partneriai – socialdemokratai – savaitgalį sušaukė skubias derybas partnerystės ateičiai aptarti.  

A. Kramp-Karrenbauer yra įtakingiausia politinė figūra, kurios politines ambicijas sužlugdė krizė Tiuringijoje. Jos pasitraukimas „kelia susirūpinimą“, pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė SPD valdybos narys Michaelis Rothas (Michaelis Rotas).    

„Nebeaišku, ar tikri demokratai stovi petys į petį kovoje už demokratiją ir kovoje prieš nacionalizmą“, – pridūrė jis.    

Varžybos dėl aukščiausio posto

A. Kramp-Karrenbauer tikisi iki vasaros organizuoti procesą surasti asmeniui, kuris galėtų vesti CDU į būsimus federalinius rinkimus.

„Akivaizdu, kad partijos vadovo ir kanclerio postus turi užimti tas pats asmuo“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer per CDU vadovybės posėdį. Šį jos pareiškimą galima suprasti kaip netiesioginę kritiką A. Merkel, 2018 metais nusprendusiai išskirti šias pareigybes.  

Kanclerė atsisakė partijos lyderės posto po virtinės pralaimėjimų žemių rinkimuose ir mažėjančio palaikymo partijos viduje. 

A. Kramp-Karrenbauer pasitraukimas atveria kelią naujoms varžyboms dėl galimybės pakeisti A. Merkel. 

Nuo 2005 metų valdžioje esanti A. Merkel perleidusi partijos vairą tuo pat metu paskelbė, kad nebesieks būti perrinkta kanclere.

Buvęs A. Merkel varžovas F. Merzas nuo pralaimėjimo A. Kramp-Karrenbauer kovoje dėl partijos pirmininko posto laukia savo šanso sugrįžti į politinės arenos centrą. Jis vis dar turi tvirtą į verslą orientuoto ir konservatyvesnio CDU sparno paramą.   

Praėjusią savaitę buvęs CDU frakcijos federaliniame parlamente lyderis pasitraukė iš pareigų didžiulėje investicijų bendrovėje „BlackRock“, savo sprendimą motyvuodamas siekiu „tvirčiau paremti partijos atsinaujinimą ir sugrįžti į politiką“.