„Pirmą kartą turime išsamią europinę sistemą“, – pareiškė už migraciją atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Magnusas Brunneris, teigdamas, kad ši reforma Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms suteiks didesnę atvykimų ir išvykimų kontrolę.
Toliau apžvelgiami pagrindiniai pokyčiai.
Pasienio procedūros
Neteisėtai į Europos Sąjungą atvykstantiems migrantams numatyta taikyti tapatybės ir saugumo patikras, o šis tikrinimo procesas galės tęstis iki septynių dienų.
Tapatybės dokumentai ir biometriniai jų veido bei pirštų atspaudų duomenys bus įrašyti į duomenų bazę.
Tokio patikrinimo tikslas – nustatyti, kam turėtų būti taikoma paspartinta arba įprasta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, o kas turėtų būti grąžintas į kilmės arba tranzito šalį.
Žmogaus teisių organizacijos skundžiasi, kad dėl to dauguma migrantų, įskaitant vaikus, bus faktiškai sulaikyti visą laiką, kol tęsis šis procesas.
Paspartinta atsisakymo suteikti prieglobstį procedūra
Prieglobsčio prašytojų, kurie laikomi keliančiais grėsmę saugumui arba turi mažiau šansų gauti pabėgėlio statusą, tai yra, atvykusių iš tokių šalių kaip Marokas ir Bangladešas, kurių piliečiams apsaugą atsisakoma suteikti mažiausiai 80 proc. atvejų, prašymai bus nagrinėjami greičiau.
Jų prašymai bus nagrinėjami centruose, esančiuose netoli ES „išorinių sienų“, tai yra sausumos sienų, uostų ir oro uostų. Šis procesas truks iki 12 savaičių.
Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad daugeliu atvejų tai lems ilgesnį sulaikymo laikotarpį ir skubotą sprendimą.
Kitiems prieglobsčio prašytojams bus toliau taikoma standartinė procedūra.
Solidarumo mechanizmas
Pagal ES taisykles už neteisėto migranto bylos nagrinėjimą yra atsakinga ta šalis, kurioje jis pirmą kartą įžengė į bloko teritoriją.
Tai užkrauna didelę naštą Italijai, Graikijai ir Maltai, kurios pastaraisiais metais priėmė didžiąją dalį sausumos ir jūrų keliais atvykusių asmenų.
Siekiant palengvinti tą naštą, pagal reformą įvedamas solidarumo mechanizmas, įpareigojantis valstybes nares priimti tam tikrą skaičių prieglobsčio prašytojų, atvykusių į bloko šalis, esančias prie jo išorės sienų.
Jos taip pat gali pasirinkti šalims, patiriančioms spaudimą, sumokėti po 20 tūkst. eurų už prieglobsčio prašytoją.
Pagal šią perkėlimo sistemą per metus bus perkeliama mažiausiai 30 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Susijusiose derybose jau kilo nemažai sunkumų – pernai vykusio pirmojo derybų rato metu kelios šalys atsisakė priimti bet kokius perkeliamus prieglobsčio prašytojus.
Reagavimas į migracijos srautų padidėjimą
Pakte nustatyta skubaus reagavimo tvarka netikėto migracijos srautų padidėjimo atveju, pavyzdžiui, jei kiltų tokio pat pobūdžio krizė, su kuria ES susidūrė 2015–2016 metais, kai į bloką atvyko daugiau nei du milijonai prieglobsčio prašytojų, daugelis jų – iš karo nuniokotų Sirijos ir Afganistano.
Ši tvarka valstybėms narėms leis sumažinti prieglobsčio prašytojų apsaugą, suteikiant galimybę juos laikyti sulaikymo centruose prie ES išorės sienų ilgiau, nei paprastai leidžiama.
Ši sistema taip pat bus taikoma vadinamajam migracijos srautų instrumentalizavimui – toks kaltinimas dažnai metamas Baltarusijai ir Rusijai, kurios, pasak jų ES kaimynių, stumia migrantus per sieną, siekdamos destabilizuoti 27 valstybių bloką.
Nuogąstavimai
Keliolika valstybių narių dar turi užbaigti parengiamuosius darbus, įskaitant reikiamos infrastruktūros įrengimą, kad galėtų įgyvendinti naujas patikrinimo procedūras.
Kitos susidūrė su problemomis dėl biometrinių duomenų bazės.
Nuo tada, kai buvo priimti šie pakeitimai, visuomenės nuomonė migracijos klausimu dar labiau sugriežtėjo, o tai verčia ES valstybes reikalauti imtis tolesnių veiksmų.
Jau pradėtas ES teisėkūros procesas, kuriame skubiai svarstomas naujas priemonių paketas, skirtas paspartinti prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportacijas.
Tai sustiprino žmogaus teisių organizacijų nuogąstavimus, kad humanitariniai klausimai Europoje atsiduria antroje vietoje po politikos.
„Šis paktas suduoda smūgį prieglobsčio teisei tuo metu, kai pasauliui labiau nei bet kada anksčiau reikia, kad Europa gintų žmogaus teises“, – pareiškė „Human Rights Watch“ atstovė Judith Sunderland, kalbėdama apie birželio 12-ąją įsigaliojančias priemones.
(be temos)
(be temos)