Lenkijos milijardieriaus Jano Kulczyko, mirusio Vienoje šią savaitę, talentu uždirbti pinigų galima žavėtis. Nors šio turtuolio gyvenime yra ir tamsių dėmių.

Jam ne tik teko pasitraukti iš tėvynės, mat Lenkijos valdžia paskelbė karą oligarchams. Be to, jis įsivėlė ir į nemalonų korupcijos skandalą, kurio aidas nuvilnijo ne tik per Lenkiją, bet ir Europą.

J.Kulczykas buvo viena iš centrinių figūrų "Orlen" skandale, kilusiame gretimoje šalyje 2004 m. Kaip tada skelbta, verslininkas galėjo dalyvauti sudarant slaptą sandorį su Rusija, kad šios šalies energetikos milžinas "Lukoil" galėtų įsigyti Gdansko naftos perdirbimo gamyklą. Tada verslininkas kaltintas tuo, kad paėmė didelį kyšį iš rusų, žadėdamas padaryti įtaką tuomečiam Lenkijos politiniam elitui.

Be to, jis buvo ir vienas iš "Mažeikių naftos" perdirbimo gamyklos pardavimo lenkų "Orlen" kritikų.

Nors patikimų įrodymų, kad J.Kulczykas, kurio turtas dabar vertinamas 4 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų), paėmė kyšį, kaip tada sakyta iš Rusijos saugumo tarnybų, nebuvo rasta, skandalas kaip reikiant išpurvino J.Kulczyko mundurą.

Pats aiškino, kad jo poziciją lėmė labai paprastas dalykas – naftos perdirbimas negali būti atskirtas nuo žaliavų ir todėl, pasak jo, racionalu gamyklas parduoti tik tiems, kurie geba jas aprūpinti nafta. Būtent dėl to jis prieštaravo ir "Mažeikių naftos" pirkimui. Tiesa, "Orlen" jis valdė tik 5,6 proc. akcijų ir neturėjo lemiamo balso. Nors vėliau siekė įsigyti šią bendrovę, to jam nebuvo leista padaryti.

J.Kulczyko nuogąstavimai dėl investicijų Lietuvoje buvo teisingi. Netrukus nutrūko naftos tiekimas į Mažeikius naftotiekiu "Družba" ir lenkams naftą į Mažeikius teko gabenti tanklaiviais, nors ir iš tos pačios Rusijos, bet brangiau.

Kiek vėliau milijardierius buvo pasitraukęs iš Lenkijos. Mat atėjęs į valdžią tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis paskelbė karą vietos oligarchams.

Bijodamas, kad gali netekti savo verslo imperijos, J.Kulczykas verslą perrašė kitiems, o pats laikinai išvyko iš tėvynės. Tuo metu jis sutelkė dėmesį į Afriką ir jos šalių išteklius. Jis puoselėjo svajonę, kad nafta iš juodojo žemyno galėtų pasiekti Lenkiją.

J.Kulczyko verslo imperija buvo pastatyta dėl jo sugebėjimo įsigyti, o vėliau taip atgaivinti įvairias įmones, kad jas būtų galima parduoti keleriopai brangiau.

Daugiausia jis darbavosi chemijos, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose, taip pat plėtojo automobilių gamybą bei infrastruktūros plėtrą Lenkijoje. Tiesa, verslininkas palaikė gana gerus ryšius su Lenkijos politikais, ypač buvusiu šalies prezidentu Aleksanderiu Kwasniewskiu, todėl ir buvo vadinamas oligarchu.

J.Kulczykas, įgijęs teisininko ir vadybininko išsilavinimą, daug metų buvo turtingiausių lenkų sąrašo viršuje. Verslo magnatas taip pat buvo dosnus kultūros ir istorijos projektų mecenatas. Jo paaukoti apie 20 mln. zlotų (4,1 mln. eurų) padėjo baigti įrengti Varšuvoje POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejų.

Jis taip pat skirdavo stipendijas talentingiems jaunuoliams. Žurnalas "Forbes" pernai įvardijo J.Kulczyką kaip 418-ąjį turtingiausią pasaulyje žmogų.

Šiauriniame Bydgoščiaus mieste gimęs verslininkas didžiąją gyvenimo dalį praleido Poznanėje.