Rusijos buvęs ministras pirmininkas Jevgenijus Primakovas, pagarsėjęs tuo, kad 1999 metais skrisdamas į Jungtines Valstijas liepė apgręžti lėktuvą virš Atlanto vandenyno, sužinojęs apie Serbijoje prasidėjusius NATO bombardavimus, mirė būdamas 85 metų, penktadienį pranešė Kremlius.

Sovietų Sąjungos ir Rusijos politikos veteranas bei ekonomistas J.Primakovas vadovavo vyriausybei per prezidento Boriso Jelcino kadenciją 1998–1999 metais, taip pat dirbo užsienio reikalų ministru 1996–1998 ir vadovavo užsienio žvalgybos tarnybai SVR 1991–1996 metais.

J.Primakovas, laikytas vienu iš geriausių Artimųjų Rytų ekspertų savo šalyje, iki 1999 metų taip pat buvo Kremliaus saugumo tarybos narys.

Per 1991 metų rugpjūčio pučą jis atsisakė prisidėti prie griežtosios linijos komunistų ir palaikė Michailą Gorbačiovą.

„Jis buvo valstybės veikėjas, mokslininkas, politikas ir paliko labai didelį palikimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Atstovas pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą J.Primakovo šeimai. Mirties priežastis kol kas nebuvo paskelbta.

Politikas, kuris garsėjo kaip agresyvus Rusijos interesų gynėjas, daugelio yra prisimenamas dėl 1999 metais įvykusio epizodo, kai jis nurodė savo lėktuvui grįžti atgal į Maskvą, iš tuomečio JAV valstybės sekretoriaus Alo Gore'o (Alo Goro) sužinojęs, kad NATO pradėjo Jugoslavijos bombardavimo kampaniją. Vis dėlto tas žingsnis nesustabdė Aljanso bombardavimų, vykstant karui dėl Kosovo.

J.Primakovas tą bombardavimą vadino „milžiniška istorine klaida“, o pagarsėjęs lėktuvo apgręžimas daugelio laikomas takoskyros tašku Rusijos užsienio politikoje.

Tuo metu J.Primakovas buvo kaltinamas vienašališkai nukreipęs Rusiją konfrontacijos su Vakarų šalimis keliu.

„Primakovas apgręžė Rusiją“, – tuo metu rašė dienraštis „Kommersant“.

1999 metais jis buvo laikomas tikėtinu B.Jelcino įpėdiniu prezidento poste, bet vėliau jo reputaciją pablogino neigiama televizijos kampanija, organizuota V.Putino šalininkų.

J.Primakovas buvo pašalintas iš premjero posto 1999 metų gegužę, praėjus dviem mėnesiams po garsiojo incidento su lėktuvu, kai B.Jelcinas pradėjo baimintis vyriausybės aljanso su Jurijumi Lužkovu, tuomečiu įtakingu Maskvos meru, sako ekspertai.

J.Primakovas buvo sukaupęs daug patirties Artimuosiuose Rytuose, kur anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos dienraščio „Pravda“ korespondentu. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis M.Gorbačiovas ir V.Putinas buvo paskyrę jį savo pasiuntiniu, mėgindami užkirsti kelią karams Irake.

Paskelbus žinią apie J.Primakovo mirtį, buvusį premjerą gyrė įvairių politinių sluoksnių veikėjai.

Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovsks sakė, kad J.Primakovas buvo „stiprus ir išmintingas žmogus“.

„Buvau su juo per garsųjį „apsisukimą virš Atlanto“, – „Facebook“ žinutėje rašo M.Chodorkovskis, buvęs turtingiausias Rusijos žmogus, dešimtmetį praleidęs kalėjime. – Nors, be abejo, tą sprendimą priėmė jis pats, jis visų išklausė.“

Įtakingas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Vladimiras Vasiljevas sakė, kad būtent J.Primakovas pasisakė už „dvipolio pasaulio“ viziją ir Rusijos glaudesnius ryšius su besivystančiomis ekonomikomis – Kinija ir Indija.

JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Tefftas (Džonas Teftas) sakė esantis „smarkiai nuliūdintas“ žinios apie J.Primakovo mirtį.

„Jevgenijus Maksimovičius paliko įspūdingą palikimą valstybės tarnyboje, – sakoma J.Teffto pareiškime. – Jis neabejotinai yra vienas iš iškiliausių valstybės veikėjų ir diplomatų tiek Sovietų Sąjungos, tiek šiuolaikinės Rusijos istorijoje.“

Pastaraisiais metais J.Primakovas nebedalyvavo politikoje dėl amžiaus ir pašlijusios sveikatos, bet kartais viešai pasisakydavo apie tarptautinę padėtį.

Per vieną iš paskutinių viešų pasirodymų sausį J.Primakovas sakė, kad Rusijai reikalingos ekonomikos reformos, ir perspėjo valdžią netolinti šalies nuo Vakarų, nors Maskvai buvo paskelbtos sankcijos dėl krizės Ukrainoje.