Tačiau dar didesnis iššūkis gali kilti iš vidaus – vietinių politinių veikėjų, kurie skleidžia sąmokslo teorijas, puola žiniasklaidą ir visą šalies politiką siekia pakreipti į radikalius užribius.

Rudenį vyksiančių Čekijos parlamento rinkimų kampanija taps taikiniu dezinformacijai, skleidžiamai per įvairias interneto platformas ir socialinius tinklus. Apie tai dar sausio mėnesį perspėjo Čekijos kontržvalgybos BIS vadovas generolas Michalas Koudelka.

Jis taip pat sakė, kad Čekija, kaip ir Rumunija, Moldova, yra tarp valstybių, kurios yra prioritetiniai Rusijos valstybinės valdžios organų vadovaujamų ir koordinuojamų ardomųjų, įtakos, informacinių ir kibernetinių operacijų taikiniai. Šie generolo perspėjimai skambėjo Prahoje vykusioje parlamente surengtoje konferencijoje, skirtoje užsienio valstybių kišimuisi.

Jis paragino ES ir jos valstybes nares spausti pagrindines interneto platformas, pavyzdžiui, „TikTok“, didinti skaidrumą, kad būtų galima lengviau ir greičiau nustatyti neautentiško turinio skleidimą. Pasak M. Koudelkos, po COVID-19 pandemijos šalyje susiformavo ir įsitvirtino gerai organizuotas vidaus dezinformacijos tinklas, galintis sutelkti įvairias žmonių grupes ir paveikti visuomenės pasirinkimus.

Žinoma, Čekijos saugumo tarnybos ėmėsi veiksmų prieš užsienio propagandos agentus – pavyzdžiui, prieš praėjusį pavasarį vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus įvedė sankcijas prokremliškai žiniasklaidos platformai „Voice of Europe“. Tačiau kovoti su vietiniais „namudinės“ ir užsienio propagandos skleidėjais gali būti dar didesnis iššūkis.

A. Babišo sugrįžimas?

M. Koudelkos įspėjimai nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai populistinė ANO partija, kuriai vadovauja milijardierius ekspremjeras Andrejus Babišas, pareiškė siekianti grįžti į Vyriausybę. ANO, kuri ir anksčiau naudojosi dezinformacijos tinklais, dabar propaguoja dar agresyvesnę euroskeptišką darbotvarkę, pasisako už ES žaliojo susitarimo atsisakymą ir didesnį Čekijos menamą nacionalinį suverenumą.

Šio mėnesio pradžioje R. Ficas paskleidė nepagrįstus kaltinimus dėl Čekijos politikų ir žiniasklaidos kišimosi į Slovakijos vidaus reikalus.

A. Babišas ir ANO lyderiai taip pat perėmė Kremliaus ir JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamąją taikos retoriką, verčiančią Ukrainą nutraukti ugnį pagal Rusijos sąlygas.

A. Babišas vykdo intensyvią kampaniją skurdesniuose šiauriniuose pramoniniuose regionuose, kur ANO reguliariai renka apie 35 proc. balsų – gerokai daugiau nei dabartinio ministro pirmininko Petro Fialos vadovaujama koalicija SPOLU. Pastarajai čia sunkiai sekasi peržengti 20 proc. Kadangi P. Fialos populiarumas mažėja ir tarp liberalesnių miestų rinkėjų, rudenį vyksiančių rinkimų apklausose pirmauja ANO.

Jei laimėtų ANO, tai reikštų A. Babišo sugrįžimą praėjus maždaug šešeriems metams, kai jo Vyriausybė susidūrė su didžiausiomis demonstracijomis Čekijoje nuo komunizmo žlugimo 1989 m. Nors A. Babišas yra pareiškęs, kad siekia tik jo partijos formuojamos daugumos, norint valdžios, jam vis dėlto gali prireikti koalicijos partnerių.

Viena iš galimybių – susitarimas su P. Fialos neoliberalia ODS, kurios euroskeptiškam sparnui priklauso EP narys Aleksandras Vondra, garsus D. Trumpo ir vadinamojo nacionalinio konservatizmo šalininkas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės netgi spėliojo, kad ANO galėtų tapti partnere su kita dabartinės valdančiosios koalicijos partija – centristine partija „Merai ir nepriklausomieji“ (STAN).

Tačiau yra ir kitas kelias – siekti nacionalistinių ir kraštutinių dešiniųjų partijų paramos. Pavyzdžiui, Tomio Okamuros partijos „Czexit SPD“, kuri jau atvirai siūlėsi į draugiją ANO. Nors praeityje A. Babišas nenorėjo atviros koalicijos su SPD, jis nevengė remtis jos parama konkrečiuose teisėkūros žingsniuose.

Pavyzdžiui, ANO ir SPD suvienijo jėgas 2020 m., kad deleguotų savo žmones į Čekijos televizijos priežiūros tarybą. Tarp jų buvo tokių, kurie kėlė abejonių dėl visuomeninio transliuotojo veiklos – pavyzdžiui, konservatyvi ekonomistė Hana Lipovska ir internetinio XTV kanalo vedėjas Lubomiras Vesely-Xaveras. Jis prieš balsavimą dėl televizijos pasirodė Slovakijos konspirologiniame radijuje „Slobodný vysielač“.

Bet kokiu atveju nuo tų laikų ANO smarkiai pasuko į kraštutinę dešinę. Ypač tai tapo ryšku, kai ji tapo viena iš „Patriotų už Europą“, dabar trečios pagal dydį frakcijos EP, steigėjų. Apskritai, per 2024 m. EP rinkimus Čekijoje fiksuotas kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistų kandidatų antplūdis.

Tarp ANO sąjungininkų „Patriotuose už Europą“ yra „Motoriste“ – prieš žaliuosius nusistačiusi partija, laimėjusi dvi vietas EP. Partijai vadovauja Filipas Turekas, COVID-19 pandemijos metu pardavinėjęs namines gydymosi priemones. Jis Čekijos žiniasklaidoje gerai žinomas dėl savo nacistinių ir fašistinių suvenyrų kolekcijos ir pomėgio demonstruoti nacistinį pasisveikinimo gestą.

Kitas variantas – raudonai ruda „Stačilo!“, nacionalistinė koalicija, vadovaujama Čekijos komunistų partijos (KSČM) atstovės Katerinos Konečnos. Šios komunistės manevras į nacionalkonservatyvumą užtikrino jai trečią kadenciją iš eilės EP ir pirmąją kaip KSČM pirmininkei. K. Konečna perėmė postą 2021 m., kai KSČM pirmą kartą Čekijos istorijoje nepavyko patekti į šalies parlamentą.

Partijai „Stačilo!“ priklauso tokios figūros kaip Danielis Sterzikas, prokremliškas tinklaraštininkas, geriau žinomas pravarde Šakutė. Jo buvimas sąraše paskatino ilgametį KSČM narį Jiri Dolejšą pasitraukti iš partijos, pavadinus „Stačilo!“ populistiniu projektu. Be kitų kontroversijų, D. Sterzikas publikuojasi „Nova republika“, SPD remiamoje svetainėje, kurią Čekijos interneto paieškos sistema „Seznam“ įvardija kaip dezinformacinę.

Be to, pranešama, kad D. Sterzikas, „Stačilo!“ europarlamentaro Ondrejaus Dostalo padėjėjas, figūruoja EP tyrime dėl etikos taisyklių pažeidimo. Komentuodamas liberalios Čekijos europarlamentarės Danuše Nerudovos kalbas, jis ragino marginalizuoti ir likviduoti Čekijos televiziją, žurnalistus vadino liberalais – didžiausiu maru.

Konspiracijų mastas

Visuomeninę žiniasklaidą aršiai puola visa populistų ir nacionalistų stovykla. ANO ir SPD kelis kartus sutrikdė Deputatų rūmų posėdžius vien tam, kad būtų atidėti Vyriausybės remiami teisės aktai, kuriais buvo siekiama padidinti Čekijos televizijos (CT) ir Čekijos radijo (CRo) – pagrindinių visuomeninės žiniasklaidos priemonių – finansavimą iš mokesčių. Kovo 5 d., praėjus pusantrų metų nuo įstatymo projekto pateikimo, teisės aktai pagaliau buvo patvirtinti.

Tai yra pirmas CT pajamų padidinimas po septyniolikos metų, o CRo – po 20 metų. Tačiau tai vis tiek nekompensuos infliacijos augimo per tuos laikotarpius – tai pažymėjo žiniasklaidos ir skaitmenines naujienas stebintis Čekijos internetinis leidinys „Mediar“.

Dabar priimti teisės aktai galėtų įsigalioti gegužės mėnesį ir turėtų užkirsti kelią tolesniam visuomenės informavimo priemonių biudžeto ir gamybos apimties mažinimui. Tačiau, siekiant priimti teisės aktą, pirminis įstatymo projektas buvo sušvelnintas atsisakant užduoties kovoti su dezinformacija, o CT ir CRo pajamos atitinkamai iš rėmimo ir reklamos taip pat buvo apribotos.

Visuomeninė žiniasklaida ir jai tenkanti rinkos dalis (CT – 30, o CRo – 25 proc.) sulaukė ir komercinių subjektų, kurių didžiausi savininkai yra didelės privačios investicinės grupuotės, tokios kaip PPF ar „Kaprain“, kritikos. Tačiau garsiausiai visuomeninę žiniasklaidą kritikavo būtent populistinė ir kraštutinių dešiniųjų opozicija.

Be to, priešiškumas visuomeniniams transliuotojams vienijo populistines ir kraštutinių dešiniųjų partijas tiek A. Babišo, tiek kitų politinių jėgų valdymo laikotarpiais. Tai buvo akivaizdu ir praėjusiais metais, kai ANO ir SPD gynė L. Vesely nuo bandymų išmesti jį iš Čekijos televizijos tarybos, nors šis vulgariai įžeidinėjo Slovakijos liberalią buvusią diplomatę ir garsią aktorę Magdą Vašaryovą ir žeminančiai atsiliepė apie moteris žurnalistes.

Nacionalistinės ir populistinės partijos, įskaitant „Motoristus“ ir „Stačilo!“, pasinaudojo gyvybinga dezinformacijos ekosistema, kurioje nuolat šmeižiama viešoji žiniasklaida. Čekijos mokslų akademijos tyrimas parodė, kad nepasitikėjimas pagrindine žiniasklaida apskritai yra būdingas radikaliems sąmokslo teorijų šalininkams.

Kaip rodo „Nepasitikėjimo visuomenė“ tyrimas, paskelbtas ir Čekijos radijo, tokie žmonės sudaro 6 proc. visų gyventojų. Taip pat nustatyta, kad 12 proc. Čekijos gyventojų yra su COVID-19 susijusių sąmokslų teorijų šalininkai, o 10 proc. – su migracija susijusių sąmokslų rėmėjai ir platintojai. Kita vertus, per pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo bendras pasitikėjimas žiniasklaida, kuris 2022 m. nukrito gerokai žemiau kaip 40 proc.

Informacijos vartojimo įpročiai šiose grupėse skiriasi. COVID-19 sąmokslų vartotojai informacijos daugiausia ieško komercinėje žiniasklaidoje, o su migracija susijusių sąmokslų vartotojai pasikliauja ir visuomenine žiniasklaida, ir dezinformacijos šaltiniais.

A. Babišas ir ANO lyderiai taip pat perėmė Kremliaus ir D. Trumpo vadinamąją taikos retoriką, verčiančią Ukrainą nutraukti ugnį pagal Rusijos sąlygas.

Dezinformacija apie klimatą taip pat prasiskverbė į pagrindinę žiniasklaidą. Čekijos visuomenėje plačiai paplitęs nesupratimas apie Žaliąjį susitarimą.

R. Fico šmėžavimas

Spaudimas viešajam diskursui daromas ne tik šalies viduje. Slovakijos premjeras Robertas Fico vis dažniau įsitraukia į Čekijos politinius debatus. Jo Vyriausybėje dirba Martina Šimkovičova, buvusi prorusiško propagandinio kanalo „TV Slovan“ vedėja, dabar einanti Slovakijos kultūros ministrės pareigas.

Šio mėnesio pradžioje R. Fico paskleidė nepagrįstus kaltinimus dėl Čekijos politikų ir žiniasklaidos kišimosi į Slovakijos vidaus reikalus.

Jo dezinformacinė retorika ne tik tenkina jo radikalėjančią rinkėjų bazę, bet ir tarnauja kaip parama A. Babišui. R. Fico teigė, esą Čekijoje dabar gąsdinama A. Babišu, neva jis bus toks pat kaip R. Fico.

Žodžiu, rengiamasi audringai kampanijai, kupinai manipuliacijų ir radikalios nacionalkonservatyvios darbotvarkės, atitinkančios Kremliaus interesus. Tai buvo itin matyti ir tuomet, kai T. Okamura neteko parlamentinės neliečiamybės ir buvo pradėtas policijos tyrimas dėl SPD rasistinės antiimigracinės kampanijos.

T. Okamura pasinaudojo šia byla, kad sustiprintų savo matomumą žiniasklaidoje, vaizduodamas save kaip tariamo politinio persekiojimo ir cenzūros auką, platindamas populiarius dezinformacinius naratyvus. Jo gynėjai teigė, kad tai esą yra kėsinamasis į žodžio laisvę.

„T. Okamura mielai mojuoja savo plakatais, kur tik gali. Jis mėgaujasi kankinio vaidmeniu“, – pastebėjo interneto naujienų portalo „Seznam Zpravy“ komentatorius Martinas Čabanas. Jis pridūrė, kad žodžio laisvės ribų nustatymas – svarbus ir sudėtingas klausimas, galintis virsti sprogstamuoju per rinkimų kampaniją, įgauna vis didesnį politinį atspalvį.

Žinoma, po rudenį vyksiančių rinkimų gali susiformuoti ne toks radikalus, kaip baiminamasi, ministrų kabinetas, o jame esanti populistinė ANO nebūti priklausoma nuo kraštutinių dešiniųjų paramos. Tačiau tai greičiausiai bus kabinetas, kuris tikrai nedegs noru imtis priemonių prieš vidaus ir išorės dezinformaciją ir manipuliacijas visuomenės nuomone.

ANO ir kitos partijos, išnaudojančios euroskepticizmą, jau kurį laiką balansuoja ant atvirai prokremliškos propagandos ir jos argumentų ribos. Tai pasakytina ir apie aršią žaliosios politikos kritiką, biudžeto mažinimą arba tiesioginį viešosios žiniasklaidos silpninimą. Šias temas tokios politinės jėgos nuosekliai įtraukia į savo vidaus politikos diskursą, paversdamos jas pagrindinėmis, mobilizuodamos savo rinkėjus.

Tikrą spaudimą bet kuriam būsimam ministrų kabinetui spręsti užsienio ir vidaus manipuliacijų problemą galėtų daryti visos ES masto iniciatyvos. Tai, pavyzdžiui, rodo ES pranešėjų direktyvos pavyzdys, kai Čekijos parlamentas, bijodamas vis didėjančių ES teismų baudų, buvo priverstas imtis veiksmų ir 2023 m. perkelti pranešėjų apsaugą numatančias nuostatas į nacionalinius teisės aktus.