Jis tai pareiškė interviu leidiniui „The Telegraph“, praneša „Ukrinform“.
„Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu. Ir tai – realybė. Tačiau taip pat noriu pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimas saugumo srityje su JAV, Prancūzija ar kitais mūsų partneriais nėra nukreiptas prieš kitą mūsų saugumo partnerį. Kitas dalykas – patys mūsų partneriai nerimauja dėl to, kaip bendradarbiavimas su jais gali atsiliepti jų saugumo sistemoms. Mes stengiamės spręsti šiuos klausimus su mūsų partneriais pagal bendrą darbotvarkę, siekdami kuo didesnio skaidrumo“, – teigė Armėnijos vyriausybės vadovas.
Pasak N. Pašiniano, narystė NATO, akivaizdi raudonoji linija Rusijai, „nėra klausimas, kurį mes svarstėme ar svarstome“.
Jis taip pat neatmetė, kad Armėnija gali permąstyti savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). „Armėnijoje vyksta tam tikros diskusijos, ar šios organizacijos sąlygojama strategija atitinka ilgalaikius šalies interesus“, – sakė premjeras.
Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu.
Didžiausius nesutarimus kelia tai, kad Armėnijos parlamentas ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo šalyje vasario 1 d. Rusija šį žingsnį pavadino „nedraugišku“.
N. Pašinianas tiesiai neatsakė į žurnalisto klausimą, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas, jei atvyks į Jerevaną. „Sprendimas prisijungti prie Romos statuto pakels Armėnijos saugumo lygį. Kai dėl teisinių subtilybių, tai aš dabar negaliu atlikti teisinės analizės, nes tai – teisininkų darbas“, – pareiškė premjeras.
„Atskleisiu tokią paslaptį: po 2018-ųjų Armėnijoje prasidėjo daug plataus masto demokratinių reformų, ir aš nepriimu sprendimų, kas turi būti suimtas, o kas – ne. Ir, kaip jau sakiau, Armėnija, kaip atsakinga valstybė, turi ir toliau laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant jos įsipareigojimus santykiuose su Rusijos Federacija ir įsipareigojimus tarptautiniuose santykiuose“, – pažymėjo jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Armėnija pasirašė Romos statutą 1998 metų liepos 17 d., tačiau jo neratifikavo, nes šalies Konstitucinis teismas 2004 metais pripažino sutarties įsipareigojimus prieštaraujančiais daugeliui tuo metu galiojusio Pagrindinio įstatymo nuostatų.
2022 metų pabaigoje Armėnijos vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydama patikrinti Romos statuto konstitucingumą.
2023 metų kovo 24 d. Konstitucinis teismas pripažino, kad Armėnijos įsipareigojimai pagal TBT Romos statutą atitinka Pagrindinį įstatymą.
Spalio 3 d. Romos statutą ratifikavo Armėnijos Nacionalinė Asamblėja (parlamentas), o spalio 14 d. Armėnijos prezidentas Vahagnas Chačaturianas oficialiai patvirtino TBT Romos statuto ratifikavimą.
